„Trešnių, vyšnių ir obuolių šiemet bus šiek tiek mažiau nei įprastai. Nors žydėjimas buvo gausus, tačiau vaisių užmegzta nedaug. Dėl šalto pavasario neskraidė bitės. Tai ne tik mūsų, bet ir aplinkinių šalių bėda“, – aiškina Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.

Kiek derlius bus mažesnis jis nesiima spėti, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad lyginant su pernai metais jis bus keletą kartų didesnis, nes 2019 m. žiedai tiesiog nušalo. Šiemet augalai kovą pradėjo brandinti pumpurus, tačiau vėliau atšalo ir vegetacija sustojo. Tačiau to vadinti nelaime negalima. Derliaus užteks.

Gero sezono laukia ir prekybos tinklai, tačiau jie lietuvišku derliumi praktiškai neprekiauja.

„Trešnės į mūsų parduotuves, įsibėgėjus vasarai, atkeliauja iš Graikijos. Vidutinė kaina siekia apie 6 eurus. Savo asortimente lietuviškų trešnių neturime, priklausomai nuo metų, kartais galime pasiūlyti lietuviškų vyšnių", – apie tai, kad lentynose lietuviškų trešnių rasti gali būti sudėtinga pripažįsta Marius Tilmantas, „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas.

Trešnių kaina

Kas kita mažesni augintojai.

„RS medelyno“ šeimininkas Rimantas Stankūnas pasakoja, kad trešnes žmonės gali įsigyti tik atvykę į vietą ir patys jas nusiskynę. Pasak jo, pačiam skinti ir derlių vežti į turgų neapsimoka, nes auginamas tik nedidelis kiekis.

„Šiai dienai kilogramo trešnių kaina siekia 2,5 euro. Jeigu lenkiškų uogų neužveš, tai kaina galbūt ir nesikeis, tačiau pas mus ji jau daug metų yra ta pati ir nesikeičia. Pernai uogų nebuvo, o šiemet derlius normalus.

Pagrindinis derlius normaliais metais prasideda liepos pradžioje, o šiemet viskas vėluoja apie 10 dienų. Vėluoja pirmosios uogos, vidutinės noksta kartu, nes karščiai padaro savo. Šį savaitgalį Kauno ūkininkų turgeliuose vietinės trešnės kainavo apie 5 eurus, o praėjusį savaitgalį už šias uogas teko mokėti net 6 eurus. Trešnes žmonės gali įsigyti mūsų ūkyje iki liepos 20 dienos”, – pasakoja jis.

Atranda uogų šaldymą

Anot R. Stankūno, kol kas į ūkį atvyksta nuolatiniai klientai, kurie jau žino šią vietą. Jo teigimu, žmonės atvyksta nusiskinti uogų šaldymui, retai perka po vieną ar du kilogramus, dažniau ima iš karto kibirą.

Foto: Vida Press

„Kas mėgsta šias uogas, tas ir perka, žmonės po truputį atranda jų šaldymą. Anksčiau niekas netikėjo ir visi stebėjosi, kad jas galima taip apdoroti. Kai pabando, paragauja, tada čia vežasi ir draugus bei kaimynus. Sezono viduryje trešnių neparduosime pigiau nei 2 eurai už kilogramą, nes viską sudėjus gaunasi beveik savikaina”, – tikina jis.

Kaip atskirti lietuviškas trešnes?

R. Stankūno teigimu, lietuviškų uogų prekyboje dar nedaug, kadangi jų čia auginami tik nedideli plotai, todėl turgaus prekeiviai gudrauja ir atvežtines uogas pardavinėja kaip lietuviškas, kurias pirkėjai mėgsta. Jis atskleidžia kaip reikia lengvai atskirti, kurios trešnės tikrai vietinės, o kurios atgabentos iš svetur.

„Jeigu pardavinėjamos uogos yra su koteliais, o jie dar ir pavytę, galima suprasti, kad uogos 100 procentų yra atvežtinės. Mes patys ir atvykę žmonės skiname jas be kotelių. Jeigu parduodame trešnes perpardavinėtojams turguje, vis tiek jas skiname be kotelių, ta uoga laikosi trumpai. Ji gali stovėti 4-5 dienas, o šaldytuve beveik savaitę.

Atvežtinės skinamos su koteliais, kad netekėtų sultys ir uoga ilgiau išliktų nesugedusi. Žinoma, skiriasi ir skonis, atvažiavę žmonės paragauja uogų ir sako, kad čia jos ne „plastmasinės“. Turgaus prekeiviams pasiūlydavome tą kainą, tačiau jie atsisakydavo, nes iš Lenkijos uogos žymiai pigesnės, ilgiau stovi“, – aiškina jis.

Abejoja, ar derlius bus didelis

Anykščių rajone, Šlavėnų kaime įsikūrusio „Vitaminų ūkio“ šeimininkas Rolandas Lančickas aiškina, kad Aukštaitijos regione trešnės dar tik raudonuoja ir jų nėra labai daug. Pasak pašnekovo, sode auginamos ankstyvosios ir vėlyvosios veislės, tačiau šiais metais uogų parduoti dar neteko.

„Abejoju, kad derlius bus didelis, nes po šalnų apšalo augalai ir ant medžių kabės tik kelios uogos, jeigu jų nenules paukščiai. Turguje dar nemačiau vietinių trešnių, o atvežtinės kainuoja nuo 3 iki 4 eurų už kilogramą.

Dabar prasidėjo geltonųjų trešnių sirpimas. Mačiau, kad jų jau galima ragauti, bet su raudonosiomis uogomis tikrai dar reikia palaukti. Praėjusiais metais man lygiai taip pat trešnės nukentėjo, auginame jas jau 4 metus, tačiau dar nė vienais metais negalėjome parduoti“, – kalba jis.

trešnės

Trešnių paklausa yra

R. Lančicko teigimu, uogų užsakymų internetu jau yra, žmonės rašo ir klausia, ar galės jų įsigyti. Anot jo, bus galima įsigyti vieną kitą kilogramą. Ūkininkas tikina, kad paklausa trešnėms yra, žmonės teiraujasi ir jas noriai perka.

„Turguje daugiausia parduodamos braškės, trešnės ir šilauogės. Manau, kad vietinės trešnės turėtų kainuoti bent jau 4 eurus už kilogramą. Kai jų nėra labai daug ir ta kaina tokia. Kiti rajonai galbūt turi daug tų uogų, nes šalčiai praėjo pro juos, o Aukštaitijoje uogų visai mažai“, – komentuoja R. Lančickas.

Daug uogų įvežama iš užsienio

Apie šių metų trešnių derlių paklaustas uogų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas tikina, kad šiemet įvežama gana daug uogų iš užsienio. Pasak jo, graikai užaugino labai didelį kiekį trešnių, tad veža jas parduoti į Lietuvą.

„Tie ūkininkai, kurie augina ankstyvas uogas, tie pajaus gana didelę konkurenciją, o protingesni augina vėlyvas ir konkurencijos visai nejaučia. Trešnė yra desertinė uoga, ji labai populiari, geros kainos ir žmonės jas mėgsta. Turime pavyzdžių, kur lietuviai augina vėlyvas trešnes, kurios būna pačioje vasaros pabaigoje ir jie labai puikiai išsiparduoda už dideles kainas, kai jau nebebūna uogų iš užsienio. Šitoje situacijoje jie labai gerai sužaidžia“, – aiškina specialistas.

Didėja augintojų skaičius

Jo teigimu, nors trešnės yra labai populiarios, jos neturėtų išstumti braškių iš rinkos, kadangi braškę galima užsišaldyti ir virti uogienę. T. Gurskas aiškina, kad trešnių paklausa yra didžiulė, pirkėjai vertina vietines uogas ir sumoka daug daugiau nei už atvežtines.

„Didėja ir trešnių augintojų skaičius. Kažkada buvo labai daug didelių trešnių sodų, vėliau jų sumažėjo ir dabar situacija vėl gerėja. Vietinių uogų kaina yra gerokai didesnė, nes jos yra šviežios, naudojama mažiau chemijos joms užauginti. Šiemet šalnos praslydo labai gerai, pas daugumą derlius labai didelis. Pernai trešnės labai kirmijo, kol kas dabar didelio kirmijimo nematau“, – apibendrina pašnekovas.

Trešnių veislės

„Trešnė „Burlat“ – Pietų Prancūzijoje išvesta ankstyvoji veislė. Desertinė, kasmet gausiai deranti. Uogos stambios, standžios, tamsiai raudona odele, itin kokybiškos. Transportabilios. Minkštimas sultingas, saldus, tamsiai raudonas. Šią veislę tinka auginti tiek mažuose, individualiuose soduose, tiek pramoniniuose.

trešnės

„Kordia“ – vidutinio vėlyvumo trešnių veislė , sukurta Čekijoje. Uogos prinoksta liepos antroje dekadoje. Uogos labai gražios išvaizdos, raudonos su karmino atspalviu, blizgančios, labai stambios (8-10 g), plačios širdiškos formos, transportabilios, minkštimas tvirtas, kremzlinis, sultingas, saldžiarūgštis, puikaus skonio (degustacinis įvertinimas – 4,7 balo). Kauliukas stambokas, išsiima lengvai, vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Lietingu oru uogos nesutrūkinėja. Vartojamos šviežios ir perdirbimui“, – apie savo auginamas uogas pasakoja jis.

trešnės