Per šių metų sausio-gegužės mėnesius natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis siekė 293,3 euro už toną – 1,16 proc. daugiau, palyginti su 2017-2019 metų penkių mėnesių vidurkiu.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams gegužę buvo 254 eurai už toną – 9,9 proc. mažesnė nei balandį ir 9,5 proc. mažesnė nei 2019 m. balandį. Didžiausias kainas mokėjo didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos šiuo metu krinta visame pasaulyje ir tai tiesiogiai veikia žaliavos supirkimo kainas mūsų šalyje.
Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.
E. Simonio teigimu, Europos pieno rinkai, kaip ir visur kitur pasaulyje, didžiausią įtaką daro dėl pandemijos krintantis pieno produktų vartojimas bei stringantys pardavimai eksporto rinkose. Taip pat prisideda sezoniškumas – kiekvienais metais Lietuvoje nuo pavasario pieno supirkimo kainų kreivė leidžiasi žemyn.
„Kiekvieną pavasarį ir vasarą primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis. Dėl to atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. Rudenį ir žiemą atvirkščiai – pieno mažėja, bet dėl karvių mitybos piene daugėja riebalų ir baltymų, atitinkamai brangsta ir pieno žaliava“, – sako E. Simonis.
E. Simonis pažymi, kad Lietuvoje pieno kainų kritimas nėra išskirtinis ar didžiausias – jis atitinka Europos Sąjungos kainų mažėjimo vidurkį šių metų sausio-balandžio mėnesiais.
„Pieno supirkimo kainų mažėjimas labiausiai palietė į eksportą orientuotas šalis – Lenkiją, Airiją, Nyderlandus, taip pat ir Lietuvą“, – teigia E. Simonis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius pieno supirkimo kainos Lietuvoje vidutiniškai mažėjo 8,56 proc., Lenkijoje – 9,8 proc., Nyderlanduose – 9,6 proc., Airijoje – net 13,44 proc. Pasak E. Simonio, Latvijoje ir Estijoje, kurios pasižymi dideliais pieno ūkiais, kainų kritimas per šį laikotarpį buvo mažesnis ir atitinkamai siekė 5,56 ir 3,04 proc.
„Jeigu lygintume pastarųjų trejų metų pieno supirkimo kainų vidurkį su šiandieninėmis supirkimo kainomis, jos pakito labai nežymiai. Vidutinės kainos 2017-2019 metais tenkino visus, atitiko rinkos kainą ir nebuvo skundų, neva, jos yra per mažos“, – atkreipia dėmesį E. Simonis.
Jo teigimu, vidaus rinkoje pienininkai taip pat patiria iššūkių. Pieno produktų pardavimai pandemijos metu krito dėl susitraukusio vartojimo. Užsidarę restoranai, viešbučiai, darželiai ir mokyklos karantino metu nebeperka pieno gaminių, o tai sudaro apie 20 proc. viso pieno gaminių vidaus vartojimo.
