Laidoje Delfi 11 kalbamės apie darbo rinką ir kaip ji keičiasi, kai dingo galimybė išvažiuoti dirbti sezoninių darbų į užsienį. Kokio atlyginimo reikia, kad tautiečiai nesižvalgytų į tolimus kraštus, negalvotų apie trumpalaikę ar ilgalaikę emigraciją ir liktų dirbti tėvynėje?
Daliai lietuvių buvo įprasta, kad gegužę jie traukdavo pas Didžiosios Britanijos ar Skandinavijos ūkininkus ir iki rugsėjo pabaigos ten plušėdavo taip sukaupdami lėšas likusiems metams. Šiemet, dėl pandemijos, šios galimybės neliko.
„Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse algos 3-4 kartus didesnės nei Lietuvoje. Tai 1500-2500 eurų. Žinoma, žmonės, važiuodami dirbti per tarpininkus, kartais nepaskaičiuodavo, kad dalis sumos buvo nuskaičiuojama už apgyvendinimą“, – pasakoja Rita Karavaitienė, „cvonline.lt“ rinkodaros vadovė.
Tiesa, spėriai didinti darbo užmokestį ne visi gali.
Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad uždarbis priklauso nuo atlikto darbo, nes dar daug žmonių, kurie nori tik ateiti į darbą, praleisti dieną ir gauti algą. Pieno, mėsos sektoriai patiria sunkumų ir algos, lyginant su pernai metais, sumažėję.
„Pas Lietuvos ir Švedijos ūkininkus algos skiriasi tris kartus, nes mes ne tokie efektyvūs, kaip jie. Tačiau turime sektorių, kurie jau konkuruoja su užsieniečiais ir gali mokėti panašias algas“, – sako V. Buivydas.
Pasakė, už kiek dirba grįžę emigrantai
Evaldas Masevičius, vieno iš didžiausių salotų ūkių „Evaldo daržovės“ savininkas, pats įdarbino ne vieną grįžusį emigrantą.
„Mes vertiname kokią algą žmonės gauna užsienyje ir kiek gauna Lietuvoje, tačiau neįvertiname mokesčių. Kai pakalbu su grįžusiais žmonėmis klausiu, už kiek jie sutiktų dirbti atsidavę, jie įvardina 800-900 eurų per mėnesį – tos sumos užtektų gyvenant gimtinėje šalia tėvų ir draugų. Tiek gaudami nevažiuotų į užsienį. Tačiau kai pradedi kalbėti apie 600 suabejoja. Čia kalbame apie nekvalifikuotą darbą“, – aiškina ūkininkas.
Jei ateina žmonės, kurie užsienyje valdė techniką ar dirbo kitą kvalifikuotą darbą, jie prašo 1300 eurų ir sako, kad nors uždirbdavo 2500 Eur, tačiau realiai, atmetus mokesčius ir pragyvenimą, likdavo 1100-1200 eurų. Tai būtų panaši alga kaip ir ten.
„Efektyvumą mes galime didinti dar daug, tačiau atsiremiame į perkamąją galią. Švedijoje vietinės braškės po 10 eurų už kilogramą nieko nestebina ir šias uogas perka. Pas mus tai ypatingai brangu. Be to, ten įprasti pirkti, kad ir brangesnį vietinį produktą ir taip palaikyti vietinius gamintojus. Pavyzdžiui, Estijoje vietiniai agurkai gali būti 5 kartus brangesni už ispaniškus, tačiau estai, skirtingai nei lietuviai, vis tiek palaikys savus“, – vieną iš esminių priežasčių, stabdančių ūkio augimą, įvardina E. Masevičius.
