Apie tai Delfi 11 kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausia veterinarijos gydytoja Elena Kiškiene.
„Taip, šis žmogus teisus. Dešrelių gamyboje dabar naudojamos kitos sudedamosios dalys nei prieš keliolika metų. Pavyzdžiui, soją dėti į I ir II rūšies gaminius ir prie šio skonio mes įpratę, tačiau technologiškai ji jau keičiama kitų augalų skaidulomis, kurios duoda kitą skonį, nors šių priedų paskirtis tokia pati, kaip ir sojos – sugerti vandenį“, – kaip keičiasi visa pramonė pasakoja E. Kiškienė.
Tačiau tai ne vienintelis pokytis, kuris per paskutinius keliolika metų nutiko mūsų perdirbimo įmonėse.
„Maisto pramonė keičiasi ir nuolat atsinaujina. Diegiamos naujos technologijos, atsižvelgiama į sveikatos apsaugotos organizacijų reikalavimus. Kinta ir žaliavos. Gyvulių augintojai išveda naujas veisles, kad mėsa būtų minkštesnė, raudonesnė. Tam sukurti atskiri moksliniai institutai. Nesnaudžiai ir prieskonių bei priedų gamintojai.
Vartotojai nori natūralių maisto priedų ir jais keičiami sintetiniai. Dabar naudojami daržovių, vaisių ekstraktai. Jei sintetiniai priedai beskoniai, tai daržovių ekstraktas keičia skonį, o jų naudojimas intensyvėja. Visi šie faktoriai ir keičia produktus“, – kas vyksta maisto pramonėje pasakoja E. Kiškienė.
Kalbant apie tų pokyčių sveikatai, naujų priedų naudojimas reglamentuojamas ir į gaminius galima dėti tik tuos, kurie pripažinti saugiais.
Pasak E. Kiškienės, Maisto sauga Lietuvoje pakankamai aukšto lygmens ir metodai tobulėja.
Dabar randami tie pažeidimai, kurių anksčiau niekas negalėjo net nuspėti. Pavyzdžiui, atlikus genetinį ar molekulinį tyrimą nustatyti, ar panaudota tikra ta mėsos rūšis, kuri buvo deklaruota.
