Progresyvias reguliuojamo drenažo sistemas gaminanti „Ekodrena“ toliau koncentruosis į technologijų bei inovacijų vystymą, gamybos plėtrą, o „Dotnuva Baltic“ rūpinsis produkto pardavimais. Įmonės prognozuoja, jog per kelerius metus ūkių, įsirengusių tokias drenažo sistemas, skaičius Lietuvoje išaugs penkis kartu, rašoma pranešima.
Reguliuojamasis drenažas padeda palaikyti tinkamą vandens lygį dirvožemyje, sumažinti sausringų periodų pasekmes ir taip leidžia ūkininkams užauginti iki 20-30 proc. didesnį derlių. Tokia sistema taip pat padeda sustabdyti trąšų išplovimą iš dirvožemio ir taip prisideda prie taršos mažinimo. Reguliuojamojo drenažo nuotėkis, su kuriuo pasišalina ištirpęs azotas bei kitos maistinės medžiagos, yra iki 90 proc. mažesnis, palyginti su įprastiniu drenažu. Ilguoju laikotarpiu tai reiškia ir mažesnį trąšų poreikį, o tai turi teigiamos įtakos anglies dvideginio emisijų mažinimui žemės ūkyje.
„Bendraudami ir bendradarbiaudami su Baltijos šalyse dirbančiais ūkininkais, matome, kad reguliuojamojo drenažo sistema yra reikalingas sprendimas tiek dėl ekonominio efekto, tiek ir dėl teigiamo poveikio aplinkai – taršos mažinimo ir supančios aplinkos saugojimo. Papildę šiuo produktu turimą žemės ūkio technikos, įrangos ir paslaugų paletę, galėsime dar geriau atliepti savo klientų poreikius. Tikime, kad mūsų sukaupta patirtis ir turimos kompetencijos leis reguliuojamojo drenažo sistemas pritaikyti kiekvienam ūkiui ir taip prisidėti prie jų rezultatų augimo“, – sako Mindaugas Veiveris, „Dotnuva Baltic“ Projektų diegimo skyriaus vadovas.
Reguliuojamo drenažo poveikis bei efektyvumas ir toliau bus tiriamas Lietuvoje, bus pradėti tyrimai Latvijos ir Estijos mokslo institucijose.
Abiejų įmonių atstovai tiki, kad bendradarbiaudamos padės žemės ūkio sektoriuje veikiančioms įmonėms greičiau spręsti aktualius iššūkius. Kitaip tariant, prisitaikyti prie drastiškų klimato sąlygų pokyčių ir įgyvendinti augančius aplinkosaugos reikalavimus, kartu sukuriant ir didesnę ekonominę naudą – gaunant didesnį uždarbį iš kiekvieno hektaro.
Šiuo metu reguliuojamojo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1000 hektarų. Tikimasi, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent penkis kartus. Latvijoje ir Estijoje reguliuojamo drenažo sistemos kol kas įrengiamos tik moksliniais pagrindais, bet tikimasi, kad ir šiose šalyse dar šiemet atsiras dešimtys jas įsirengsiančių ūkių. Reguliuojamojo drenažo sistemai reikalingos investicijos ir jų atsiperkamumas skaičiuojamas vienam hektarui, laukų būklę įvertina ir sistemas suprojektuoja kvalifikuoti specialistai.
