„Sniegas padarė nuostolių rapsams, žieminiams miežiams, tačiau kitos kultūros nukentėjo palyginti nedaug. Dauguma suguldytų pasėlių atsitiesė. Pažeisti plotai nėra dideli. Kol kas vyksta derybos su draudimo įmonėmis ar tai draudiminis atvejis, tačiau ūkininkus raginame fiksuoti nuostolius“, – sako Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Jis pripažįsta, kad tokie reiškiniai kaip sniegas, kruša paprastai nenusiaubia visos šalies kaip, tarkime, sausra. Jie būna atskiruose regionuose ar net atskiruose plotuose. Dabar padėtį kiek pablogino tik tai, kad kai kur buvo ir škvalas.
Kalbant plačiau, ūkininkai baiminosi, kad pasėliams pakenks pavasarinė sausra, tačiau tas pats sniegas sudrėkino dirvą.
„Dėl sausros nukentėjo Dzūkija ir čia ūkininkams sudėtinga, nes žemės nederlingos ir drėgmės trūkumas padarė kur kas didesnę žalą nei ten, kur žemės geros“, – visą šalį apžvelgia A. Macijauskas.
Jis nelinkęs duoti ilgalaikių prognozių, nes pasėliams gali pakenkt laukiamos šalnos. Tačiau, vertinant pagal dabartinę būklę, daugumoje rajonų pasėliai atrodo gerai.
„Derlius, greičiausiai bus didesnis nei pernai ir užpernai. Mes to laukiame, tačiau gamta bet kurią akimirką gali iškrėsti pokštą ir pažeisti augalus. Pavyzdžiui, gegužė šalčiausia per ilgą laiką, nors mūsų senoliai ir sakydavo, kad šaltas pavasaris reiškia pilnus aruodus“, – bėdos sugrįžusiame "lietuviškame klimate" netamo A. Macijauskas.
Jis nerimauja tik dėl pašarų, nes kukurūzams, vieniems iš pagrindinių pašarų, šalnos ypatingai pavojingos.
BNS rašė, kad šalnas kaip didžiausią grėsmę įvardina ir daržovių bei uogų augintojai.
Praėjusį antradienį didžiąją šalies dalį, išskyrus vakarinę, nuklojo sniegas, be to, nuo antradienio didžiojoje šalies dalyje naktimis būna šalnos.
„Sniegas, galvočiau, yra gerai, nes jis labai gerai atgaivino dirvožemį ir dabar jau jokia sausra nebaisi – labai gražiai praturtino žemę, atgaivino. Jei blogai išgenėti ir suformuoti krūmai, tai tokius truputėlį palaužė, bet kiek skambinau, kiek šnekėjau su šilauogininkais, sausmedžių augintojais, nes jiems aktualiausia, dabar žydėjimas jų, tai žalos nepridarė“, – BNS sakė Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.
Jo teigimu, šalnos kur kas pavojingesnės uogoms, bet jos dar nebuvo tokios stiprios, kad pažeistų augalus.
„Baisu dabar yra šalnos, nes šalna gali visiškai sunaikinti mūsų derlių, nušalti žiedai. Kol kas jos dar nebuvo tokios stiprios, kad matytume pakitimą, nes prieš pat švintant jos įvyksta ir kiek matome, nėra kol kas pažeidimų“, – sakė T. Gurskas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė sako, kad neseniai pasėtoms daržovėms ar papildomai apsaugotoms šalnos įtakos neturėjo, tačiau daugiau problemų galėjo būti jau sudygusioms bulvėms.
„Tokiu laiku, gegužės vidury, didelių sudygimų nebūna, morkos, burokėliai, svogūnai, jie dar nėra sudygę. (...) Tokioms daržovėms, kaip salotos, tai vėl yra kitokia situacija, bet jas paprastai irgi uždengę su agro plėvele laiko, tai ji apsaugo“, – BNS sakė D. Šateikienė.
„Didžiausia problema galėjo būti su bulvėmis“, – pridūrė ji.
Anot D. Šateikienės, jei šalna prasideda naktį ir laikosi kelias valandas, tuomet ji augalams kenkia stipriau, bet paryčiais jie ištveria lengviau. Be to, šalnas iki minus 3 laipsnių augalai išgyvena be didesnių nuostolių.
Pavasarinį sniegą ji sakė vertinanti palankiai, jis pasitarnavo kaip laistymo sistema.
„Tiems, kas pasėta, tas sniegas buvo labai gerai, nes uždengė, ištirpo, visos sėklos gavo drėgmės, visi laukai vienodai gavo drėgmės, visiškai kitaip, negu kai laistymas yra, tai tas garantuoja sudygimą daug geresnį negu kai laistai“, – sakė D. Šateikienė.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šeštadienį ir sekmadienį dienomis daug kur prognozuojami trumpi lietūs, naktį šalnų nenumatoma.
