„Jei nereguliuosime žvėrių populiacijos kas tada bus. Pavyzdžiui, pavasarį mes negalime praskrendančių žąsų nei baidyti nei medžioti. Man jau skambino žmogus, kuriam jos nuėdė 20 hektarų pupų. Šių nuostolių niekas nekompensuos, skirtingai nuo žalos, kurią padaro, tarkim, stumbrai“, – piktinasi Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jis sako, kad kai ant kviečių ar rapsų lauko nusileidžia kelių tūkstančių praskrendančių paukščių būrys, iš pasėlių nieko nelieka. Kai kelis šimtai gulbių „aplanko“ rapsų lauką prie vandens telkinio, žala taip pat gana didelė. Pasak J. Talmanto, lieka tik lygus laukas. Panevėžio raj. pernai gervės nusiaubė 15 ha avižų. Apie jokį žalos atlyginimą nekalbama.
Žemės ūkio ministro atstovas Rosvaldas Gorbačiovas komentavo, kad dėl paukščių daromos žalos ne kartą diskutavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai ir ieškojo bendros išeities. Paskutinį kartą vasario mėnesį buvo šis klausimas aptartas tarp dviejų ministrų ir tuo metu Aplinkos ministerija žadėjo daryti susitikimą su pavaldžiomis institucijomis ir suinteresuotomis pusėmis.
„Mes, kaip Žemės ūkio ministerijos atstovai, visuomet siūlėme Aplinkos ministerijai parengti pirminę patirtų žalų kompensavimo tvarką, bei esant teisinei būtinybei inicijuoti Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimą, nustatant, kad turi būti kompensuojama ir migruojančių paukščių (žąsys, gulbės, gervės) daroma žala. Kitaip tariant, kad žala būtų kompensuojama iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Šiuo metu vadovaujanti įstatymais (Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės) kompensuojami nuostoliai, jeigu žalą žemės ūkio pasėliams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai (atlygina medžioklės plotų naudotojas), arba griežtai saugomi gyvūnai (vilkai, stumbrai) (Atlygina valstybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos)“, – rašoma komentare
