Jie ragina atsižvelgti į daržovių augintojų prašymą nustatyti kompensavimo už susikaupusią produkciją tvarką, vertinant tai, kad neparduotą produkciją ketinama išdalinti tiek įvairioms organizacijoms, globos bei slaugos įstaigoms, žmonėms bei gyvulininkystės ūkiams.

„Kaip jau esu minėjusi – Lietuvos žemės ūkio gelbėjimo planas yra diskriminuojantis mažesnių sektorių atžvilgiu. Visi mėgstame kvepiančias ir šviežias daržoves, bet neįvertinus šio sektoriaus patiriamų nuostolių masto ir neskiriant kompensacijų už išdalinamą produkciją, gali būti, kad greitai valgysime tik abejotino šviežumo iš kitų šalių atvežtas daržoves“, – teigė R. Petrauskienė.

Parlamentaro K. Starkevičiaus nuomone, daržovių sektorius yra itin svarbus, nors ir sudaro tik apie 5 proc. visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos, tačiau jis ne tik visiškai aprūpina vidaus rinką pagrindinėmis šakniavaisinėmis daržovėmis, bet ir eksportuoja nemažą dalį bulvių ir burokėlių.

„Žemės ūkio ministerijos siūlomas pagalbos planas numato efektyvias priemones dideliems žemės ūkio ir maisto sektoriams, tačiau neįvertinama, o gal ir nutylima, kad tokie sprendimai ypač skaudžiai atsilieps smulkesniems ūkiams, kurių produkcijos tiekimas buvo orientuotas į rajonų mokyklas, darželius bei kitas biudžetines įstaigas“, – teigė K. Starkevičius.

Lietuvos daržovių augintojų asociaciją jungia 112 narių – 98 augintojus ir 14 įmonių, šis sektorius sukuria per 15 000 darbo vietų, sezono metu – dar daugiau. Užsidarius didelei daliai viešojo maitinimo įstaigų, sustabdžius ugdymo procesą, Lietuvos daržininkystės ūkių saugyklose susidarė dideli neparduotos produkcijos kiekiai (priklausomai nuo ūkio ar kooperatyvo dydžio – nuo 200 iki 10 tūkst. tonų), kai tuo tarpu vertinant daržovių poreikį įprastomis sąlygomis, daržovių produkcijos šiuo laikotarpiu ankstesniais metais jau trūkdavo. Pasak parlamentarų, atidarius lauko kavines, augintojai nepajuto suaktyvėjusios prekybos minėtame sektoriuje ir nors daržovių augintojai visais būdais stengiasi parduoti daržoves, tačiau asociacijos teigimu, gaunamos pajamos nekompensuos patiriamų nuostolių, o didelę dalį maistui išaugintos kokybiškos produkcijos gali tekti sunaikinti.

„Latvijoje numatoma taikyti tiesioginių dotacijų paramą ir daržovių augintojams, kurie susikaupusią produkciją išdalins paramos ir pagalbos organizacijoms, zoologijos sodams. Niekaip nesuprantu, kodėl Žemės ūkio ministerija į pagalbos planą neįtraukia visų nukentėjusių sektorių. Ar Lietuvos daržovių augintojai prastesni už Latvijos?“, – klausia R. Petrauskienė.