Konsorciumas pastebėjo, kad pagrindiniame Lietuvos sektoriuje – žemės ūkyje – susidaro itin dideli likučių srautai – maždaug 8 mln. tonų per metus. Miškininkystės sektoriuje, spėjama, susidaro dar 270 tūkst. tonų likučių per metus.
Visgi likučiai ir šalutiniai atliekų srautai, kaip teigiama ataskaitoje, nėra naudojami darkart, arba naudojami taip, kad sukuria nedidelę vertę. Ateityje jie galėtų virsti svarbiomis biopramonės žaliavomis. Teigiama, kad šias žaliavas šalis gali panaudoti gaminant bioetanolį, biokurą, maisto priedus, trąšas, proteino produktus, įvairias chemijos pramonei reikalingas medžiagas ir kt.
Kaip kitus biopramonės plėtrai Lietuvoje palankius veiksnius konsorciumas įvardija Lietuvos biotechnologijų asociaciją ir prie trijų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) plėtojamą technologijų parkų bei inkubatorių tinklą, kurį prižiūri Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Taip pat teigiama, kad išvystyta šalies universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir startuolių infrastruktūra Lietuvai suteikia potencialą tapti biotechnologijų centru.
Europos biopramonės konsorciumas pastebi, kad šalyje įgyvendinami keli Europos Sąjungos finansuojami mokslinių tyrimų projektai, kuriuose naudojamos biomasės žaliavos ir biotechnologijos. Anot Europos biopramonės konsorciumo, tai patvirtina, kad šalies mokslininkų bendruomenė ir pramonės atstovai yra suinteresuoti biopramonės veikla ir pasiryžę ją vykdyti.
Tvarią biopramonės plėtrą Europoje skatinantis konsorciumas pristatė ataskaitas apie visas tris Baltijos šalis. Buvo renkami duomenys apie maisto ir gėrimų pramonę, mėlynąją ekonomiką (jūros ištekliais grįstų produktų gamybą), biopramonės chemikalų ir kitus sektorius. Nemažai potencialo biopramonės plėtrai konsorciumas įžvelgė ir Latvijos bei Estijos rinkose.
„Esame įsipareigoję skatinti biopramonės plėtrą Europos Sąjungos šalyse, kurios narėmis tapo 2004 metais ir vėliau. Mūsų pirmosios ataskaitos rodo didžiulį neišnaudotą šių šalių biopramonės potencialą. Įžvelgiame daug galimybių žaliosios ekonomikos augimui bei naujų veikėjų įtraukimu į biologinių išteklių naudojimą“, – teigia Dirkas Carrezas, Europos biopramonės konsorciumo vykdomasis direktorius.
Šiuo metu Europos biopramonė sudaro 11 proc. viso Europos Sąjungos BVP. Konsorciumo rengiamos šalių narių ataskaitos akcentuoja Europos žaliosios ekonomikos augimo svarbą. Jai spurtą suteiks žiedinės biopramonės kūrimui skirta ES viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, vystoma projekto „Circular Bio-based Europe“ vardu. Jame, bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir vietos suinteresuotosiomis šalimis, bus remiamasi minėtų ataskaitų išvadomis.
Baltijos šalių ataskaitas konsorciumas pristatė anksčiausiai. Naujos ataskaitos apie Bulgariją, Čekijos Respubliką, Kroatiją, Vengriją, Slovakiją, Slovėniją, Lenkiją ir Rumuniją bus pateiktos vėliau šiais metais.
