Pasirodė ir pirmosios lietuviškos šiltnamiuose užaugintos braškės, kainuojančios apie 10 eurų už kilogramą.

Tačiau tai toli iki šių uogų rekordo – 2018 m. kilogramą pirmųjų braškių, užaugintų šiltnamiuose, pardavinėjo po 20 eurų.

Ūkininkai pažymi, kad šiemet, skirtingai nei anksčiau, vietiniai prekybininkai kur kas mieliau bendrauja su vietiniais augintojais ir siūlo jiems geresnes sąlygas. Sutrūkinėjo tarptautinės tiekimo grandinės ir importuoti derlių sudėtingiau.

„Vietinių daržovių paklausa didesnė nei anksčiau. Didmenininkai atsisuka į vietinius, nes jiems sunku bendradarbiauti su užsieniečiais, nėra stabilumo. Transportas pabrango. Pavyzdžiui, kai nebevežamos prekės iš Norvegijos į Italiją, neliko ir grįžtančių tuščių vilkikų į Lietuvą, kurių nuoma buvo gana pigi. Mums, augintojams, dabar geras metas įeiti į rinką ir pasiūlyti naujus produktus“, – aiškina Evaldas Masevičius, „Evaldo daržovių“ vadovas.

Nerijus Pranckus, vaisių ir daržovių prekybos didmenininkės „Litbanos“ pirkimų vadovas pastebi, kad gerai gyvena tie, kurie dirba su prekybos tinklais. Aprūpindavę restoranus ir viešojo maitinimo įstaigas patyrė nuostolių.

„Ūkininkai gyvena labai skirtingai. Dirbantys su prekybos tinklais klesti, tiekiantys didmenininkams, kurie aprūpindavo viešojo maitinimo sektorių, galbūt mažins plotus. Tiekimas iš užsienio nesustojo, tik pradžioje šoktelėjo kainos, nes prekių trūko. Dabar viskas grįžta į įprastas vėžes“, – aiškina N. Pranckus ir dėsto, kaip pas mus formuojamos kainos – jos būna šiek tiek žemesnės nei itališkų produktų.

Po savaitės, kai prasidės lietuviškų žalumynų sezonas, derlius šiek tiek atpigs – tai palies rukalą, salotas. Išimtis tik česnakas, kuris nuo 2,99 euro už kilogramą brango iki 4,99, ar imbieras brangęs iki 6,99 nuo 2 eurų. Tačiau taip atsitiko nes žmonės šiomis daržovėmis suskubo gelbėtis nuo koronaviruso – stiprinti imunitetą.

Česnakai
Foto: Adobe Stock

Šie metai išskirtiniai ir tuo, kad nepritrūkome lietuviškų bulvių, jų neeksportavome.

Kalbant apie kainas E. Masevičius sako, kad jos šiek tiek pakilo, tačiau taip nutiko tiek dėl pandemijos, nes vien dezinfekcijos priemonėm per mėnesį įmonė vietoj 200 eurų išleidžia 4 tūkst., pirštinėms, chalatams 5 tūkst. eurų. Šių priemonių reikia daugiau ir jos brango keletą kartų. Kita priežastis, kėlusi kainą – paklausos augimas. Patys prekybos tinklai konkuruoja dėl produkcijos.

„Kai prasidės pikas, birželį, kainos nukris. Brangimas laikinas. Lyginant su pernai metais, pavasaris šaltesnis ir dėl to beveik mėnesiu vėlyvesnis. Jei imsime vidurkį, kainos bus panašios kaip ir pernai“, – analizuoja E Masevičius ir sako, kad sunkiau gyvena augintojai, kurie dirbo su viešojo maitinimo sektoriumi ir restoranais. Tai paprastai smulkūs ūkiai. Tačiau ši rinka jau atsigauna, plečiasi turgus.

N. Pranckus neprognozuoja ir didelio tokių lietuvių pamėgtų uogų kaip braškės brangimo. Pusės kilogramo lietuviškų braškių indelis parduotuvėje kainuoja apie 5 eurus, įvežtinės 1-2 eurais pigesnės. Agurkai dominuoja lenkiški ir jų kainos kris kai prasidės jų masinis tiekimas iš polietileninių šiltnamių. Tada prekybos tinklai rengs masines akcias ir tolygus kainų mažėjimo.

Tačiau yra viena daržovė, kurios auginimas plečiasi ir kurią vis labiau mėgsta valgytojai.

„Po savaitės prasidės lietuviškų šparagų ažiotožas. Pradžioje jų kainos bus gana didelės, iki 7 eurų už kilogramą, vėliau kris. Jie išskirtinė daržovė, nes juos sunku užauginti, reikia daug lietaus, ir sezonas labai trumpas“, – sako N. Pranckus ir prisimena, kad pernai pigiausi šparagai parduotuvėse buvo 1,99 eurai už kilogramą.

Pasak „Litbanos“ atstovo, šparagai nauja daržovė, kurios auginimo imasi vis daugiau jaunų ūkininkų. Kai kurie ūkiai jau ruošiasi ir jų eksportui, nes Lietuvoje užauginame daugiau nei suvalgome, o paklausa yra.

„Jei anksčiau mes patys šparagus pirkdavome šimtais kilogramų, tai dabar prekiaujame tonomis. Lietuviškas derlius gali konkuruoti su importiniu. Jei lietuviškas iš itališkas salotas sunkiai atskirsite, tai lietuvišką ir tailandietišką šparagą atskirsite iš karto. Mūsiškiai kokybiškesni“, – kodėl naujas augalas užkariauja mūsų virtuves aiškina N. Pranckus ir sako, kad nauji produktai ateina ir kintant gyvenimo būdui – populiarėja sveikesnis maistas.