Laidoje dalyvavo Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, Žygimantas Mauricas „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas ir Gintautas Migonis, buvęs „Malsenos“ generalinis direktorius, savo kapitalą investavęs į stambų mėsinių galvijų ūkį.
„Matau tendenciją – tai jau nutiko JAV ir nutiks kitose valstybėse, kurios priklausomos nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių, tai dalis derliaus tiesiog liks laukuose. Mes naudojame vietinę darbo jėgą ir mums atsivers galimybės eksportuoti produkciją. Kuo tiekimo ir gamybos grandinė sudėtingesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ji sutrūkinės“, – aiškina Ž. Mauricas ir spėja, kad ši krizė mums bus geras postūmis.
Pavyzdžiui, Didžiosioje Britanijoje vyrauja panika ir, skirtingai nei per praeitą krizę, ten žemės ūkis bus vienas iš labiausiai nukentėjusių. Lietuvai ir Rytų Europoje priešingai – tai galimybė.
Ž. Mauricas sako, kad šiuolaikinėje visuomenėje reikia ir paramos. Tuo pačiu ir ūkininkai turi nebijoti ir sekti pasaulines tendencijas. Inovatyvumo ūkiuose atsiranda vis daugiau, daugėja sėkmės istorijų.
V. Buivydas sako, kad nors auginimo technologijos ir technika ta pati, kaip ir Nyderlanduose, tačiau dar stabdo ūkininkų požiūris ir tai, jog mes matome tik grūdininkus.
„Kiti sektoriai skirstant paramos lėšas nustumiami į šoną, nors galėtų augti. tai daržininkai, šiltnamių savininkai, sodininkai. Jų kuriame vertė didesnė nei grūdų sektorius, kurį nors ir kiek modernizuojant iš hektaro galime gauti iki 2500 eurų iš hektaro ir panašių rodiklių kaip Nyderlanduose nepasieksime. Olandai augina daržoves ir iš hektaro kuria 10-40 tūkst. eurų pridėtinę vertę“, – kur užstrigome aiškina V. Buivydas ir pateikia dar vieną skaičių.
ES 43 proc. ūkininkų užsiima perdirbimu, pas mus šis skaičius nesiekia net 5 proc. Dėl to esame priklausomi nuo perdirbėjų ir pardavėjų. Trumpųjų grandinių, kai ūkininkai produkciją tiekia tiesiai vartotojams, beveik nėra. Kooperacija taip pat susiduria su sunkumais, nes kooperatyvai, parduodantys pieną perdirbėjams kartai gauna mažiau nei eilinis ūkininkas.
G. Migonis sako, kad šiandien iš grūdų gauname kelis tūkstančius eurų, mėsinėj gyvulininkystėj dabar gauname kiek virš tūkstančio eurų iš hektaro ir po kelių metų, kai įgausime žinių ir patirties, šis suma padidės tris ar keturis kartus.
„Spaudoje apie žemės ūkį dažnai kalbama neigiamai įr mums dabar sunku vystytis, nes sustojo finansavimas. Ūkininkai džiaugiasi, jei gauna kreditus už 8 proc. metinių palūkanų, tačiau tai toks palūkanų dydis, kuris duodamas mirštančioms įmonėms. Apie ilgalaikį vystymąsi kalbėti sunku“, – dėsto G. Migonis.
