Vidmantas Kvedaras, auginantis 250 hektarų daržovių ir jas perdirbantis ir produkciją tiekiantis prekybos tinklams bei viešbučiams ir restoranams, pateko į viruso pinkles, nes maitinimo įstaigos nedirba. Netgi šiandien planuojant sėją neaišku kokia padėtis bus po metų ir kokios produkcijos reikės.
Zofija Cirkonkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, sako, kad paprastai pavasarį vietinė produkcija ir baigdavosi. Šiemet prekinės morkos buvo parduotos kur kas greičiau nei paprastai, nes prekybininkai atsigręžė į vietinius augintojus, tik augintojų tai nedžiugina. Nebėra perdirbimui skirtų morkų paklausos, nes neveikia viešojo maitinimo įstaigos.
Prekinės morkos baigiasi
Bėda nutiko burokėlių augintojams – dėl karantino, uždarytų restoranų ir sutrikusios logistikos dalis užsienio partnerių atsisakė priimti derlių.
„Tuoj baigsime lietuviškas morkas. Tradiciškai tokiu metų laiku ir pritrūksta daržovių“, – padėtį rinkoje įvardino Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Tačiau trūksta tik morkų, skirtų mažmeninei prekybai – ypatingai aukštos kokybės išrūšiuotų pagal vieną standartą.
„Nors prekinės morkos baigiasi, prekybininkai galėtų imti iš ūkininkų ir pardavinėti vadinamą kulinarinę produkciją – daržoves, kurios neatitinka prekybos tinklams keliamų standartų, tačiau buvo naudojamos viešajame maitinime. Kai buvo uždarytos mokyklos ir viešojo maitinimo įstaigos, sandėliuose tokių daržovių, kurių vienintelis skirtumas nuo gulinčių prekybos centrų lentynose išvaizda, pilna“, – aiškina Z. Cironkienė ir sakė nesuprantanti, kam importuoti daržoves, nes transporto paslaugos labai brangios, dėl stabdymų ant sienų logistika komplikuota.
Šias morkas, kurios nepaklausios, žemdirbiai mėgino atiduoti Maisto bankui, tačiau ten žmonėms reikia kitokių produktų nei daržoves. Tačiau patys augintojai ne tokie optimistiški.
„Itališkos morkos šviežios. Pirkėjo valia ką rinktis. Perdirbimui skirtas daržoves parduoti dabar labai sunku, nes nebėra viešojo maitinimo įstaigų“, – pasakoja Virgilijus Kuprevičius, vienas didžiausių šių daržovių augintojų.
Jis skeptiškai vertina ir galimybę perdirbimui skirtas morkas pardavinėti prekybos tinkluose, nes žmonės „perka akimis“ ir jau įprato prie pačios aukščiausios kokybės rinktinių daržovių.
Bijo lenkų
Pasak Z. Cironkienės, ūkininkai baiminasi, kas bus su lauko salotomis, kurių sezonas prasidės po savaitės. Sąlygos jas auginti buvo sudėtingos, nes trūko medicininių kaukių ir dezinfekcinių priemonių darbuotojams. Produkcijos savikaina padidėjo, tačiau baiminamasi, kad plūstels lenkiška produkcija, nes ir tenykščiams žemdirbiams reikia rasti naujų rinkų.
Ekspertė skaičiuoja, kad kainos mūsų ūkiuose kur kas mažesnės nei pernai tuo pačiu metu, tačiau negalime lyginti šių laikotarpių. Tiesiog 2019 m. dėl nederliaus visoje ES supirkimo kainos buvo ypatingai aukštos. Kalbant apie vidurkius, jos panašios į daugiametį vidurkį.
„Kai tik prasidės importas, kainos kris, nes užsienio tiekėjai paprastai reikalauja pirkti ne vieną, o bent kelias pozicijas. Dėl to lietuvių ūkininkai stengiasi daržoves tiekti ištisus metus. Šiemet dėl staiga šoktelėjusios paklausos prekinės produkcijos atsargos baigėsi“, – aiškina Z. Cironkienė.
Plotų neplės
Kalbant apie perspektyvą, nors šiemet vidaus rinkoje vietinė produkcija ir buvo paklausesnė, plėsti plotų ūkininkai neplanuoja. Savo rinkai mes užauginame pakankamai ir jei didieji ūkiai praranda rinką, pavyzdžiui, tai šiemet nutiko burokėliams, dalis jų liks neparduoda, nes partneriai atsisako įsigyti prekes. Kol kas sutartys pasirašomos, tačiau niekas nežino, kas bus, nes transportas brangsta, daug produkcijos skiriama perdirbimo įmonėms, kurios savo gaminių neturi kur dėti, nes neveikia viešojo maitinimo įstaigos.
„Augintojai plotų nedidina, be to, pavasarinė sėja labai sudėtinga. Šiemet labai ankstyva sausra, laukuose smėlio audros. Pernai sausra taip pat tesėsi iki liepos ir morkos buvau auginamos iki vėlyvo rudens. Tačiau iš rudens liko nesuarti laukai. Buvo vilčių, kad žiemą pašals ir dirvožemio struktūra susitvarkys. Taip nenutiko“, – specifiką aiškina Z. Cironkienė.
Tarpusavyje nekonkuruos
„Eiti į mažmeninę rinką ir konkuruoti su kolegomis, kurie jau seniai šiame versle, sudėtinga. Tuo labiau, kad jie patys negali išparduoti derliaus. Mes eksportuodavome į Latviją. Ten prekyba irgi sustojo. Tikimės, kad liga bus suvaldyta, nes orientavosi į daržoves, skirtas perdirbimui. Plotų kol kas nemažinsim“, – aiškina V. Kvedaras.
V. Kuprevičius laikosi kiek kitos strategijos. Jis šiemet mažina kopūstų plotus – pasikeitė laikai ir ši daržovė praranda populiarumą. Žmonės mieliau renkasi salotas ir kitas žalias daržoves.
Kokybiškų daržovių augintojai sako nejaučiantys ir konkurencijos su Lenkija, nes kaimynai žemę naudoja labai intensyviai ir išauginti kokybišką derlių jiems jau sunku.
