Žemės ūkis viena iš kelių sričių, kuriose darbo vietų poreikis nesumažėjo.
Vidmantas Kvedaras, kartu su šeima auginantis 250 hektarų daržovių, sako planavęs kartu su kolegomis kreiptis į Vyriausybę, kad būtų palengvintas žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimas, tačiau to neprireiks, nes karantinas ir pandemija pakeitė visą darbo rinką. Kasdien jis sulaukia lietuvių skambučių – žmonės ieško bet kokio darbo.
Užimtumo tarnyba taip pat praneša, kad žemės ūkis viena iš nedaugelio sričių, kurioje karantino metu darbuotojų poreikis nesumažėjo.
„Prekiniai ūkiai turi savo stiprias komandas ir problemos prasideda kai prasideda sezoniniai darbai arba kai netenkama vieno kurio nors svarbaus komandos nario. Miestiečiai, kurie neteko darbo ir siūlosi ateiti dirbti modernaus traktoriaus nepavairuos. Matome, kad siūlosi buvę emigrantai ir darbo netekę žmonės“, – naujas tendencijas įvardina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Ankstesniais metais kai kurie žemdirbiai sezoninius darbuotojus „nuomojosi“ – lenkai atveždavo komandiruotus ukrainiečius. Šiemet to nebus, teks ieškoti lietuvių.
Darbo rankų daugiau reikės po kelių savaičių, kai prasidės salotų sezonas. Net palyginti mažiems daržovių ūkiams vienam hektarui reikia kelių papildomų žmonių. Vien didžiuosiuose Lietuvos daržovių ūkiuose reikia bent tūkstančio sezoninių darbuotojų. Daugiau žmonių reikia ne tik daržovininkams, bet ir uogynų, sodų savininkams.
Z. Cironkienė įvardina ir eilinių darbininkų atlyginimą nuo 800 iki 1000 eurų į rankas. Specialistų algos kur kas didesnės. Žmones patys ūkininkai vežioja iki 40 kilometrų atstumu ir savo sąskaita organizuoja maitinimą.
Tą patvirtina ir ūkininkai. Evaldas Masevičius, „Evaldo daržovės“ direktorius, sako, kad salotas ir prieskonines daržoves auginančioje įmonėje dirba 53 žmonės, atlyginimai nuo 600 iki 1000 eurų „į rankas“. Apie minimumą nekalbama.
„Mūsų ūkyje nuolat dirba apie 170 žmonių. Rudenį sezoniniam darbui – kopūstų nuėmimui – samdome 60-70. Tai specifinis darbas, technikos jiems nuimti nėra, derlius apdorojamas rankomis“, – aiškina V. Kvedaras.
Paprastai žemdirbiai sezoniniam darbui įdarbina naudodami paslaugų kvitus – kai žmogų galima priimti nors ir vienai dienai. Ūkiams stambėjant ir diegiant naujas technologijas mažėja ir nekvalifikuoto darbo poreikis.
Anot Užimtumo tarnybos darbuotojų, jeigu darbas nekvalifikuotas ir nereikalingi specifiniai įgūdžiai, išsilavinimas 2019 m. darbo skelbimuose nurodytas darbo užmokestis žemės ūkio profesijų darbuotojams prasideda nuo 555 eurų (bruto). t. y. minimalus, įsidarbinus darbo užmokestis priklauso nuo pasiektų rezultatų.
Pasak jų, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams atlyginimai yra didesni. „Pastarųjų metų analizė rodo, kad darbdaviai intensyviau sezoniniam ir terminuotam darbui žemės ūkyje darbuotojų pradeda ieškoti kovą–balandį, kai intensyviau ieškoma miško sodintojų ir miško medelyno darbininkų.
Gegužės mėn. pradedama ieškoti kvalifikuotų šiltnamio darbininkų. 2019 m. žemės ūkio sektoriaus darbdaviai dažniausiai ieškojo miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojų, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir taisytojų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių bei nekvalifikuotų miškų ūkio darbininkų“, – situaciją aiškina jie.
Daugiau leidimų užsieniečiams
Pateiktais duomenimis, 2019 metais buvo išduota 2,6 karto daugiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje nei 2018 metais. 2019 metais buvo išduoti 723 leidimai dirbti sezoninį darbą užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų 138 užsieniečiai įsidarbino žemės ūkio sektoriuje.
