Prieš pat karantiną maisto ir kitų būtinų prekių atsargomis pasirūpinę Lietuvos pirkėjai vėliau iš esmės peržiūrėjo savo vartojimo poreikius. Pirmąją karantino savaitę greito apyvartumo mažmeninės prekybos augimas ėmė stagnuoti, o sekančias dvi savaites jį pakeitė nuosmukis. Kuklaus pagyvėjimo prekybai įkvėpė tik Velykos, rašoma pranešime.
Pasaulinės rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ naujausiais duomenimis, pirmąją karantino savaitę Lietuvos prekybos tinklų pardavimai padidėjo +3 proc., o antrą ir trečią krito atitinkamai -2 proc. ir -3 proc. Tuo tarpu Velykų savaitę pardavimai augo +7 proc., tačiau ir tai yra kuklus rezultatas, nes pardavimų pokyčiai vertinami lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, kuris nebuvo šventinis.
Karantininės šių metų Velykos
„Galiojantys griežti karantino ribojimai ir pirkėjų aptarnavimo, jų srautų valdymo taisyklės, o taip pat ir atsargios pirkėjų nuotaikos nulėmė ir velykinės prekybos rezultatą. Velykų savaitės apyvartos prieaugis iš esmės atitiko šių metų pradžią, kuomet maisto prekių, kosmetikos ir patogaus apsipirkimo vietų (angl. convenience) apyvarta pasižymėjo nedideliu vidutiniu +6 proc. augimu. Tenka pastebėti ir tai, kad pernai 15-a metų savaitė nebuvo šventinė, todėl velykinės prekybos suaktyvėjimas šiemet buvo tikrai nedidelis“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Be to, velykinė savaitė dar kartą pademonstravo, kad karantino metu pirkėjai nėra nusiteikę išlaidauti.
„Prieššventiniu metu ūgtelėjo maisto grupių pardavimai: šaldyto (+11 proc.) ir šviežio maisto (+8 proc.), taip pat bakalėjos (+7 proc.). Nenuostabu, kad skatinant laikytis kuo geresnės higienos pirkėjams svarbios tapo asmens higienos ir kosmetikos prekės (+17 proc.) bei sveikatos prekės (4 kartais)“, – atkreipia dėmesį I. Lepp.
Ji pastebi, kad vartotojų elgseną pandemijos metu ypač stipriai veikia su COVID-19 susiję pranešimai: nepaprastosios padėties, po to ir karantino įvedimas, prekybos bei paslaugų sektoriaus veiklos įšaldymas, ribojimai.
„Didžiausias, net +34 proc. apyvartos prieaugio pikas šiemet buvo pasiektas 11 savaitę, kuomet pirkėjai išgirdo apie uždaromas mokyklas ir netrukus įsigaliosiantį karantiną. Tuo metu ypač didelę paklausą turėjo visos maisto ir greito apyvartumo ne maisto prekės, išskyrus pramonines prekes. Tačiau žmonėms užsidarius namuose situacija greitai ėmė keistis“, – teigia I. Lepp.
Pirmąją karantino savaitę prekybos prieaugis sulėtėjo iki 3 proc., o vėliau dvi savaites iš eilės buvo neigiamas. Tuo metu didžiausius nuosmukius patyrė nebūtinosios pramoninės prekės – drabužiai, avalynė, namų ūkio, sporto prekės, žaislai. Mažiau pirkėjai lepinosi ir užkandžiais, saldumynais, smuko ir vaikų priežiūros prekių perkamumas.
Pandemija keičia vartotojų elgesį
„Nielsen“ duomenimis, pandemijos padariniai vartotojų elgesiui visame pasaulyje yra esminiai: žmonės peržiūrėjo kasdieninius įpročius bei poreikius, ėmė rečiau lankytis prekybos vietose ir kur kas dažniau ėmė bandyti apsipirkti internetu. Tačiau situacija nėra džiuginanti maitinimo sektoriui, nes paaiškėjo, kad vartotojai linkę patys leisti laiką virtuvėje.
„Vienas didžiausių smūgių teko būtent viešojo maitinimo sektoriui, kadangi tik nedidelė Europos ir JAV gyventojų dalis per pandemiją užsisako jau pagaminto ar greitojo maisto. Vien paskutiniąją kovo savaitę JAV kepimo mišinių pardavimai internetu išaugo net 5 kartus. Aiškiai matosi, kad lėtėjant viso pasaulio ekonomikai stengiamasi taupyti, atitinkamai ir prekybos bei paslaugų sektoriams teks peržiūrėti savo veiklos strategijas“, – perspėja I. Lepp.
Lietuvoje pirmąją balandžio ir trečiąją karantino savaitę 87 proc. vartotojų pripažino sumažinę apsipirkimo apimtis maisto prekių parduotuvėse, 78 proc. – atsisakė ne namuose gaminto maisto.
Juo labiau, kad kol siekiama suvaldyti globalią pandemiją ir pozityvių ženklų nėra daug, gana niūrios išlieka ir vartotojų nuotaikos.
„Didžioji dalis europiečių mano, jog COVID-19 poveikį dar jausime ateinančius 12 mėnesių, tad vartotojai optimizmu kol kas nepasižymi“, – pastebi „Nielsen“ vadovė.
Atsisako akcijų
Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ bendraturtis, „Delfi“ komentavo, kad dabar prekybos tinklams prasidėjo aukso amžius, kuris tęsis keletą mėnesių, kol žmonės dar turės pinigų.
„Statistiškai kainos kito nedaug, kai kurios prekės net pigo, pavyzdžiui, pienininkai kainas dėl kritusios paklausos, šiek tiek sumažino, tačiau prekybininkų pelningumas šovė į viršų. Matome, kiek dvigubai sumažėjo akcijų“, – kaip prekybos tinklai padidina pelningumą aiškina P. Čepkauskas ir pastebi, kad šūkiai, jog skelbiama apie kainų užšaldymą teisingi, tačiau nebebus galimybės taupyti ieškant nuolaidų.
Eksperto žiniomis, kadangi lietuviai ypatingai nuolaidas mėgstanti tauta, tai vidutiniam pirkėjui, kuris toliau renkasi įprastus produktus, jo krepšelis galėjo brangti iki 10 proc. „Pricer.lt“ žiniomis, prekyba su akcijomis pas mus sudarydavo iki 50 proc. visos apyvartos.
