Mūsų žemės ūkio ir maisto produkcija eksportuojama į beveik 150 šalių. Atsižvelgiant tai, kad yra importo galimybės pandemijos metu nėra ribojamos t.y. prekių, ypatingai maisto produktų judėjimas „žaliųjų koridorių“ pagalba yra užtikrinamas ES lygiu.
Bendras šio plano bruožas tas, kad norima lanksčiau pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, tačiau nebus bandoma reguliuoti kainas ar riboti importą.
Be to Lietuvos gamybos pajėgumai leidžia apsirūpinti beveik visais būtiniausiais masto produktais. Tik kiaulienos, daržovių ir vaisių mes užauginame ir pagaminama mažiau nei yra vietos poreikis.
Mėsos (jautienos, kiaulienos, paukštienos), pieno ir pieno produktų eksportas lyginant 2019 m. kovo mėn. su 2020 kovo mėn.: mėsos – mažėjo vidutiniškai 24 proc. (labiausiai mažėjo kiaulienos eksportas – 96 proc., 2020 m. eksportuota – 2,89 t, 2019 m. eksportuota – 81,4 t.; labiausiai augo mėsos subproduktų eksportas – 61proc. 2020 m. eksportuota – 142,8 t., 2019 m. eksportuota – 88,9 t); pieno produktų – augo vidutiniškai 23 proc. (labiausiai mažėjo pieno eksportas – 90 proc. 2020 m. eksportuota – 0,99 t, 2019 m. eksportuota – 10,4 t; labiausiai augo grietinėlės eksportas – 85970 proc. 2020 m. eksportuota – 148,0 t, 2019 m. eksportuota – 0,2 t).
Svarstomi nauji pasiūlymai dėl KPP priemonių pritaikymo mažinant COVID-19 pasekmes.
Europos Komisija parengė ir išplatino dokumentą (Ref. Ares(2020)1760067 - 25/03/2020), kuris numato tam tikrą lankstumą įgyvendinant KPP. Išnagrinėjus šį dokumentą, Žemės ūkio ministerija svarsto pasinaudoti šiomis galimybėmis:
Bendrai taikomi siūlymai visoms KPP priemonėms:
• skubos tvarka inicijuoti KPP keitimą, perskirstant KPP lėšas tarp priemonių ir (ar) veiklos sričių (galima perskirstyti iki 20 proc. priemonės lėšų, jei jos neviršija 5 proc. KPP lėšų) ir keisti esamas priemones;
• inicijuoti trumpus paraiškų priėmimus pagal kai kurias KPP priemones (pvz. trumpos tiekimo grandinės), jose numatant naujas galimybes, praplečiant tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą karantino metu ir įpareigoti NMA šias paraiškas įvertinti ypatingos skubos tvarka;
• derėtis su EK dėl sąskaitų mokėjimo būdo taikymo investicinėse priemonėse, kuriose nebuvo įtrauktas šis būdas (mažinama finansinė našta pareiškėjams);
• praplėsti galimybę projektuose keisti tinkamas finansuoti išlaidas, neribojant kiek kartų tai galima daryti.
Specifiniai KPP priemonių pasiūlymai:
• Priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms teikimo grandinės ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti galimybę teikti žemės ūkio produktus įvairiems vartotojams, senoliams, mobilų maisto produktų tiekimą, numatyti galimybes į tiekimą įtraukti dezinfekcines ir kitas saugos priemones (praplėsti tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą), taip pat numatyti galimybę projektų vykdytojui ir partneriams apsirūpinti saugos ir dezinfekcinėmis priemonėmis, pasinaudojant KPP lėšomis.
• Pagal priemonę ,,Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas“ įgyvendintiems ar įgyvendinamiems projektams sukurti prielaidas ekstremalios situacijos dėl COVID-19 laikotarpiu ir 3 mėn. po jo keisti veiklą, pritaikant projektuose sukurtą viešąją infrastruktūrą būtinoms socialinėms ir sveikatos veikloms ir paslaugoms teikti, jei ji susijusi su Covid-19 ir jo padarinių šalinimu;
• Pagal priemonės ,,Parama ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ skubiai skelbti naują paraiškų priėmimą, perskirstant KPP lėšas iš verslo plėtros projektų.
• Pagal priemonę ,,LEADER programa“:
1) stipriname komunikaciją su visomis 49 vietos veiklos grupėmis (VVG) dėl būtinumo peržiūrėti prioritetus ir priemones savo strategijose;
2) atliekame administravimo taisyklių pakeitimus dėl galimybių keisti strategijas skubos tvarka iki 20 proc. strategijos lėšų (el. būdu, pateikiant pakeitimą su bendru pagrindimu dėl COVID-19 situacijos);
3) kalbame su VVG, kad projektuose, kuriais buvo kuriama viešųjų paslaugų infrastruktūra, ekstremalios situacijos dėl COVID- 19 laikotarpiu ir 3 mėn. po jo, gali būti keičiama veikla, pritaikant patalpas, gyventojų saviizoliacijai, nesunkiai sergančių ligonių priežiūrai ir slaugai, medicinos darbuotojų ir kitų darbuotojų, dirbančių pirmoje COVID-19 linijoje, vaikų, prižiūrimų asmenų su negalia, priežiūrą, įrengiant asmens higienos, skalbimo, dezinfekavimo paslaugų centrus (ypatingai vietovėse, kuriose nėra centralizuotų tinklų);
4) ieškome galimybių viešiesiems subjektams inicijuoti supaprastintus veiklos projektus, skirtus vyresnio amžiaus asmenų, kitų rizikos grupių (ypatingai nutolusių nuo rajonų ir paslaugų centrų) teikti savanorišką pagalbą, pristatant maistą, priemones, dezinfekuojant patalpas ir pan., teikiant kitas socialines paslaugas.
5) Siūlome keisti KPP numatant galimybę mokėti iki 50 proc. avansą pagal visas veiklos sritis.
• Pagal priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ numatyti papildomą paraiškų priėmimą, keisti KPP dėl paramos intensyvumo, nustatant maksimaliai galimą intensyvumą (50 proc.);
Pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ keisti KPP dėl pirmosios išmokos dalies padidinimo nuo 50 proc. iki 80 proc.
• Pagal priemonę ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ numatyti mokymo, konsultavimo veiklas dėl rizikų valdymo, veiklos diversifikavimo ir biosaugos reikalavimų;
• Vykdant KPP viešinimo ir informavimo veiklas pasinaudoti viešinimo, kaimo tinklo lėšomis, siekiant skubiai informuoti pareiškėjus, paramos gavėjus apie naujas galimybes pasinaudoti KPP parama.
BNS praneša, kad Nuo koronaviruso krizės nukentėjusių ūkininkų ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų gelbėjimui finansavimo bus prašoma valstybė ketinamų pasiskolinti lėšų.
„Ministerija apeliuos į 5 mlrd. eurų krepšelį“, – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovas Karolis Anužis
„Pirmadienį bus neformalus ministrų pasitarimas, kur bus pristatytas poreikis priemonių, kuriomis bus siekiama gelbėti žemės ūkio sektorių, ir joms reikalingos lėšos“, – pridūrė K. Anužis.
Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
