Buvo sprendžiama, kaip padėti perdirbėjams ir ūkininkams, kurie dėl pandemijos užsidarius rinkų jau patiria sunkumų. Gamyklos kenčia dėl dingusių rinkų, žemdirbiai dėl drastiškai mažinamų supirkimo kainų. Kaip sakė A. Palionis, kol kas dėl problemų nesikreipė tik du sektoriai – grūdininkai ir bitininkai. Ūkininkai netgi siūlo stabdyti pieno importą iš Latvijos ir Estijos.
„Padėtis bloga. Pieno gamintojams jau mažinamos kainos, nors padėtis ten ir taip nebuvo gera. Dėl nežinomybės sunerimę tiek perdirbėjai, tiek ūkininkai“, – sako A. Palionis.
Kiek tiksliai bus mokama mažiau už pieną dar tiksliai neaišku, realiai tai paaiškės įvertinus žaliavos kokybę. Pirminiais duomenimis, tai iki 20 proc.
Pasak ministro, žemdirbiai siūlo įšaldyti supirkimo kainas ir perdirbėjams kompensuoti tik už perdirbtą lietuvišką pieną, kad nebūtų remiamas iš Latvijos ir Estijos įvežta žaliava. Perdirbėjai siūlė naudoti schemą, kuri buvo taikyta Rusijos embargo metais, kai EK skyrė lėšas kompensuoti prarastas pajamas. Lietuva gavo 14 mln. eurų ir tiek pat pridėta ir biudžeto.
„Tačiau tada kai ūkininkams išmokėtos kompensacijos, kitą mėnesį supirkimo kainos krito dar labiau. Parama realiai pateko į perdirbėjų rankas. Nenorime lipti ant to paties grėblio“, – aiškina ministras.
A. Palionis sako, kad kol EK ir Lietuva linksta prie minties, kad būtų apmokamos pasaugojimo paslaugos, nes pandemijos metu jau žvalgomasi ir į paramą žemės ūkiui, kad ją gali panaudoti kitur. Tai gali paliesti intervencinius pirkimus, kurie „imlūs pinigams“. Pasaugojimo paslauga kur kas pigesnė it duodanti didesnę naudą.
„Pasaugojimo paslauga veikia paprastai. Gamintojas pasirašo sutartį, kad gamina produktus sandėliui. Jie lieka jo nuosavybėje tik įsipareigoja juos saugoti sandėlyje. Apmokama kiekviena diena. Sumokama šiek tiek daugiau nei kainuoja pats saugojimas ir taip pasidalinama rizika su perdirbėju, nes niekas nežino, ar gaminiai brangs, ar pigs. Tai EK kainuoja pigiau nei supirkti produktus“, – aiškina ministras.
Jis pateikia ir pavyzdį. Šiandien intervencinių pirkimų pieno miltelių kaina 1698 eurai, o jų reikia supirkti tūkstančius tonų.
Iki trečiadienio turi būti nuspręsta, kurį modelį EK leis naudoti. Jei šiai priemonei nebus pritarta, gali būti, kad imsimės kitų priemonių. Greičiausiai, tai būtų tas pats modelis, kaip naudotas per Rusijos krizę. Mums svarbu, kad ši priemonė išvis būtų leista. Galėtume prisidėti iš biudžeto.
„Jei toliau kelsime ažiotažą dėl pieno importo iš Latvijos ir Estijos, galime prarasti bet kokią ES paramą. Man jau skambino Estijos žemės ūkio ministras, kuris susirūpino, ar mes tikrai planuojame uždrausti žaliavos importą“, – apie tai, kad žaidžiame ne tik savo rinkoje primena ministras.
A. Palionis sako, kad nors apie pieną girdime daugiausia, tačiau nelinksma ir mėsininkams bei paukštininkams. Pasitarimo metu prekybininkų paprašyta daugiau dėmesio skirti lietuviškiems produktams.
„Maisto sektoriuje nėra problemų su žaliavomis, su kuo susiduria inžinerinė pramonė. Mūsų maisto tiekimo grandinė tvari. Pandemija ar karantinas baigsis ir po to žemės ūkio kilimas leis pakilti visai šalies ekonomikai“, – perspektyvą mato ministras.
Šiandien mes eksportuojam 54 proc. pieno produktų, tačiau žaliavos importuojame 37 proc. Mes vidaus rinkoje nesunaudojame net iš mūsų žaliavos pagamintų produktų. Be to, kuo mažiau gaminame, tuo savikaina auga.
Kalbant apie kitus segmentus, tai siekiama, kad pasaugojimo priemonės būtų aktyvuotos paukštininkystei (to istorijoje dar nėra buvę) ir mėsos perdirbėjams. Karvių kainos gyvo svorio kaina nukrito iki 30 ct. už kilogramą. Mėsiniai galvijai nukentėjo ne taip stipriai. Kiaulių supirkimo kainos paskutiniais metais kilo. Tačiau jei gyvulį dar galima laikyti mėnesį ar du, pieną reikia perdirbti kasdien.
„Pasitarime ES nebuvo šalies, kuri nekalbėtų apie saugojimą, tik skiriasi segmentai – vieniems aktualu pienas, kitiems aliejus ar vynas“, – bendras europines nuotaikas kalba ministras.
Kalbant apie kainų reguliavimą, to imtis neplanuojama, nes nustatyti kainas galima tik mažmeninės prekybos tinkluose, bet ne visoje grandinėje. Tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Europoje sviesto kaina 3290 eurų už toną, Lietuvoje 4222 eurai už toną. Karantino pradžioje ji siekė 4400 eurų.
„Vietinėje rinkoje kainos nėra kritę ir perdirbėjai milžiniškų nuostolių nepatiria, tačiau vidaus rinka nepajėgi suvartoti visos produkcijos“, – konstatuoja A. Palionis.
