Skinasi kelią ir politikų pasiūlymai reguliuoti būtiniausių produktų kainas.

Pavyzdžiui, pienininkai, kuriems supirkimo kainos krito penktadaliu, prašo uždrausti pieno importą iš Latvijos ir Estijos, kiaušinių ir paukštienos gamintojai norėtų pristabdyti ukrainietiškų ir lenkiškų produktų įvežimą.

Ūkininkai pikti

„Kai prasideda krizė, verslas tuo skuba naudotis, o valdžios institucijos sureguliuoti kainų grandinę nelabai sugeba. Pavyzdžiui, kovą mėsos ir pieno produktų pardavimai augo, pigo energetiniai resursai, tačiau perdirbėjai pirkdami iš ūkininkų mažino kainą, o parduotuvėse produktai brango“, – aiškina Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Jo žiniomis lenkai pristabdė mūsų žaliavos įvežimą, mes toliau vežame iš Latvijos ir Estijos, mūsiškiams kaina mažinama, o produktai iš Lenkijos įvežami.

Jonas Vilionis, Pieno gamintojų asociacijos vadovas, dar griežtesnis. Jis paskelbė kreipimąsi į Vyriausybę ir Seimą bei prašo riboti žaliavinio pieno importą iš Latvijos ir Estijos. Taip pat raginama riboti lenkiškų pieno produktų importą, nes taip dempinguojamos lietuviškų pieno produktų kainos.

Žingsniai į karą

Lietuva išskirtinė tuo, kad mes daugumos produktų, išskyrus kiaulieną, pagaminame kur kas daugiau nei suvartojame ir esame priklausomi nuo eksporto rinkų. Be to, nors vartojame kiek daugiau nei pusę šalyje pagaminto pieno, perdirbėjai jo dar trečdalį įsiveža ir kaimyninių šalių. Prekybininkai savo ruožtu sako, kad tokie draudimai lemtų kainų kilimą, nes ribotų pasiūlą, ir sukeltų prekybos karus. Naivu tikėtis, jog šalys, kurios prarado savo rinką, tylės ir nesiims atsakomųjų veiksmų. Be to, tai didelė rizika sulaukti baudų iš ES dėl bendrijos taisyklių nesilaikymo.

Latvijos pieno gamintojai jau sunerimo dėl Lietuvos veiksmų – pieno kooperatyvas „Piena Partneri SIA“ kreipėsi į šios šalies žemės ūkio ministrą dėl Lietuvos iniciatyvų stabdyti latviško pieno importą.

2019 m. „Piena Partneri SIA“ pardavė 98 proc. viso nupirkto žalio pieno Lietuvai, tai sudaro 73,498 tūkst. tonų, maždaug 201 tona žalio pieno per kalendorinę dieną.

Albertas Gapšys

Siūlo kitą kelią

„Mėginimas stabdyti importą nevykus strategija, nes mes prieštarautume ES principams, kur draudžiami bet kokie suvaržymai“, – sako Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas ir tuo pačiu sako, kad jei sustabdysime importą vargu ar padėtis pasikeis, nes daugiau kaip pusę produkcijos mes išvežame.

Pasak eksperto, supirkimo kainų mažinimas tradicinė perdirbėjų strategija – jie taip elgiasi kai dingsta kokia nors rinka ar krenta produkcijos kaina. Klausimas tik kitas – ar tikrai pasaulinėse rinkose produktų kainos krenta tiek, kad ūkininkams reikėtų kainas mažinti 20 proc. ir noras pažaboti perdirbėjus nevykęs.

A. Gapšys siūlo kitą kelią – jei gamyklos ir toliau neatsižvelgs į ūkininkų interesus, kurie yra jų partneriai, ateityje perdirbėjams neskirti ES paramos, nes dabar mes dotuojame latvių ir estų ūkį ir tuo pačiu spaudžiame savus. Jei jau vežasi žaliavą iš ten, tegul tenykštė valdžia ir duoda paramą. Be to reikia nepamiršti, kad mes eksportuojanti šalis.

Pagrindinis ūkininkų noras, kodėl jie prašo riboti importą – kad jie galėtų parduoti brangiau, tik jie to garsiai neįvardina. Tačiau klausimas, ar mūsų vartotojai nori brangiau mokėti.
Dainius Dundulis

„Pagrindinis ūkininkų noras, kodėl jie prašo riboti importą – kad jie galėtų parduoti brangiau, tik jie to garsiai neįvardina. Tačiau klausimas, ar mūsų vartotojai nori brangiau mokėti. Pavyzdžiui, jei atsisakysime įvežti paukštieną, šalis, iš kurios mes ją įsivežame, iš mūsų tiesiog nebepirks jautienos. Tai niekur neveda“, – apie ekonominius reiškinius aiškina Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.

„Norfos“ vadovas įvardina ir kaip keitėsi pieno supirkimo kainos. Natūralaus riebumo pienas prie gamyklos vartų šiandien su PVM perkamas po 35 ct/kg, o prieš kelias savaites kainavo 0,422.

Pasak D. Dundulio mes pusę produkcijos eksportuoja ir dabar perdirbėjai tiesiog neturi kur parduoti dalies gaminių. Kiauliena per daugiau kaip metus brango nuo 90 ct/kg iki 1,8 euro ir tai viena iš sričių, kuri neturi kuo skųstis..

Nori atsiriboti nuo ukrainiečių

„Mūsų mintis apriboti paukštienos produktų įvežimą iš Ukrainos. Nors ant kiaušinių ir parašyta, kad jie neatitinka ES standarto, jie Lietuvoje parduodami taip pat, kaip ir mūsų produkcija. Kadangi jie gaminami kitomis sąlygomis nei Europoje, jų savikaina mažesnė ir kaina kur kas mažesnė nei mūsų savikaina. Tinklai reikalauja panašių kainų ir iš mūsų“, – aiškina Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas.

Kadangi ši produkcija įvežama su kvotomis, jis mato kelią, kad Lietuva kreiptųsi į ES ir prašytų mažinti kvotas ukrainiečiams. Kitas kelias – atidesnė patikra ir partijų, kurios neatitinka kokybės kriterijų, stabdydams. Nors Lietuva kol kas neturi bėdų dėl ukrainietiškos paukštienos, kitos ES šalys šį klausimą jau kelia, nes jos įvežama dideli kiekiai, stengiamasi apeiti muitų sistemą ir vieni gaminiai keičiami kitais. Mums skaudesnis lenkiškos paukštienos importas.

Atsakas bus

„Jei mes sustabdysime importą, mūsų kainos pakils. Tačiau klausimas ką mes darysime su pienu, kurio 50 proc. daugiau nei suvartojame. Ar nebus taip, kad Latvijos ir Estijos prekybos tinklai atsisakys priimti mūsų gamintojų produkciją ir nukentės tie patys pieno perdirbėjai, nes eksportas į ten didelis? Kare nebūna taip, kad šaudai tik tu, o į tave niekas nešauna“, – paprastą gyvenimišką tiesą įvardina D. Dundulis ir siūlo numatyti daugiau ėjimą, nei vieną, kuris naudingas siaurai interesų grupei. Jei nepirksime paukštienos iš Lenkijos jie taip pat kažko imsis.

Ar nebus taip, kad Latvijos ir Estijos prekybos tinklai atsisakys priimti mūsų gamintojų produkciją ir nukentės tie patys pieno perdirbėjai, nes eksportas į ten didelis? Kare nebūna taip, kad šaudai tik tu, o į tave niekas nešauna.
Dainius Dundulis

Bet kokiu atveju ES bus keliamas klausimas, kaip yra su lietuviais, kurie atsisako pirkti tam tikrus produktus. Anot verslininko, jei įstojome į sąjungą, laikykimės žaidimo taisyklių. Nereikia žavėtis ir neformaliomis priemonėmis, tokiomis, kaip didesni tam tikrų produktų patikrinimai. Juos gali pradėti ir kita pusė.

„Nemanau, kad sustabdžius paukštienos importą kiltų kainos. Tiesiog būtų paprasčiau išparduoti vietinę produkciją. Mes gaminame 130 tūkst. t. paukštienos, iš jos 45 tūkst. t eksportuojama. Pernai įvežta 42 tūkst. t, vien iš Lenkijos 37 tūkst. t. Jei nebus importo, mėsa tiesiog liks vietoje ir bus suvartota, nes eksportas labai sudėtingas. Vežame į 50 šalių“, – aiškina V. Tėvelis, tačiau jis neatmeta, jog paukštiena brangs, nes kyla elektros, pašarų kaina.

A. Gapšys sako, kad paukščių augintojams koronavirusas tai proga išspręsti visas savo problemas, nes kai ES įsileido ukrainietišką produkciją Europoje atsirado kiaušinių ir paukštienos perteklius. Nors mūsų kaina viena mažiausių ES, tačiau konkuruoti su jais vis tiek nepajėgiame, nes jų produkcija gaminama kitomis sąlygomis.

Dainius Dundulis
Foto: Organizatorių nuotr.

D. Dundulis skeptiškas ir dėl planų reguliuoti kainos, nes taip tiesiog ribojama konkurencija ir jos didėja. Jis primena, kaip prieš keletą metų Baltarusija reguliavo kainas žmonės iš Lietuvos vežė dešras. Kai reguliavimas buvo panaikintas, kainos krito ir dešrų niekas nebeveža.

„Panaši padėtis buvo pas mus įvedus eurą, kai kainos buvo sekamos. Tuo mes galėjome maisto produktus šiek tiek atpiginti, tačiau to negalėjome daryti, nes atpiginus pabranginti jau nebegalėtum“, – lietuvišką istoriją primena D. Dundulis.

Politikai atsargūs

Žemės ūkio ministerija kol kas nelinkusi nei kariauti su kaimynais, nei griebtis kainų reguliavimo.

„Jei toliau kelsime ažiotažą dėl pieno importo iš Latvijos ir Estijos, galime prarasti bet kokią ES paramą. Man jau skambino Estijos žemės ūkio ministras, kuris susirūpino, ar mes tikrai planuojame uždrausti žaliavos importą“, – apie tai, kad žaidžiame ne tik savo rinkoje primena ministras.

Andrius Palionis

A. Palionis sako, kad nors apie pieną girdime daugiausia, tačiau nelinksma ir mėsininkams bei paukštininkams. Pasitarimo metu prekybininkų paprašyta daugiau dėmesio skirti lietuviškiems produktams.

„Maisto sektoriuje nėra problemų su žaliavomis, su kuo susiduria inžinerinė pramonė. Mūsų maisto tiekimo grandinė tvari. Pandemija ar karantinas baigsis ir po to žemės ūkio kilimas leis pakilti visai šalies ekonomikai“, – perspektyvą mato ministras.

Jis įvardina ir priemonę, kurią leisti naudoti prašys iš EK. Tai pasaugojimas, kai gamintojui kompensuojamos sandėliavimo išlaidos.

Šiandien mes eksportuojam 54 proc. pieno produktų, tačiau žaliavos importuojame 37 proc. Mes vidaus rinkoje nesunaudojame net iš mūsų žaliavos pagamintų produktų. Be to, kuo mažiau gaminame, tuo savikaina auga.

Kalbant apie kitus segmentus, tai siekiama, kad pasaugojimo priemonės būtų aktyvuotos paukštininkystei (to istorijoje dar nėra buvę) ir mėsos perdirbėjams. Karvių kainos gyvo svorio kaina nukrito iki 30 ct. už kilogramą. Mėsiniai galvijai nukentėjo ne taip stipriai. Kiaulių supirkimo kainos paskutiniais metais kilo. Tačiau jei gyvulį dar galima laikyti mėnesį ar du, pieną reikia perdirbti kasdien.

„Pasitarime ES nebuvo šalies, kuri nekalbėtų apie saugojimą, tik skiriasi segmentai – vieniems aktualu pienas, kitiems aliejus ar vynas“, – bendras europines nuotaikas kalba ministras.

Kalbant apie kainų reguliavimą, to imtis neplanuojama, nes nustatyti kainas galima tik mažmeninės prekybos tinkluose, bet ne visoje grandinėje. Tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Europoje sviesto kaina 3290 eurų už toną, Lietuvoje 4222 eurai už toną. Karantino pradžioje ji siekė 4400 eurų.

„Vietinėje rinkoje kainos nėra kritę ir perdirbėjai milžiniškų nuostolių nepatiria, tačiau vidaus rinka nepajėgi suvartoti visos produkcijos“, – konstatuoja A. Palionis.