Lygintos kainos, buvusios prieš metus, mėnesį ir savaitę, kai karantinas jau buvo paskelbtas – įtraukta 13 metų savaitė (2020-03-23 – 2020-03-29). Karantinas paskelbtas kovo 16 d.

Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė, sako, jog analizuojant kruopų, mėsos ir pieno produktų kainas karantino laikotarpiu, palyginti su kainomis metų pradžioje, galima teigti, jog jokių reikšmingų pokyčių nebuvo. Dėl konkurencijos rinkoje kai kurių prekių reguliarios kainos netgi nukrito. O nuo karantino pradžios prekybos tinklas yra pažadėjęs klientams savo iniciatyva nekelti nei vienos prekės kainos.

Pelnas akcijose

Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ bendraturtis, sako, kad dabar prekybos tinklams prasidėjo aukso amžius, kuris tęsis keletą mėnesių, kol žmonės dar turės pinigų.

„Statistiškai kainos kito nedaug, kai kurios prekės net pigo, pavyzdžiui, pienininkai kainas dėl kritusios paklausos, šiek tiek sumažino, tačiau prekybininkų pelningumas šovė į viršų. Matome, kiek dvigubai sumažėjo akcijų“, – kaip prekybos tinklai padidina pelningumą aiškina P. Čepkauskas ir pastebi, kad šūkiai, jog skelbiama apie kainų užšaldymą teisingi, tačiau nebebus galimybės taupyti ieškant nuolaidų.

Eksperto žiniomis, kadangi lietuviai ypatingai nuolaidas mėgstanti tauta, tai vidutiniam pirkėjui, kuris toliau renkasi įprastus produktus, jo krepšelis galėjo brangti iki 10 proc. „Pricer.lt“ žiniomis, prekyba su akcijomis pas mus sudarydavo iki 50 proc. visos apyvartos.

„Kalbant apie pagrindinius maisto produktus, labai didelių kainų pokyčių nėra. Svyravimai nedideli, todėl nesuprantamas perdirbėjų noras ūkininkams mažinti kainas. Tuo labiau, kad dauguma perdirbėjų dirba pilnu pajėgumu“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas. Poros procentų svyravimų netgi negalima vertinti kaip pokyčių – jie galėjo atsirasti dėl Statistikos departamento naudojamų metodikų.

A. Gapšio nuomone, įmonės sėkmė šiandien priklauso ne nuo rinkos, bet nuo vadovo. Net jei kuriam laikui dings Italijos rinka, tačiau sūrius galima gaminti į sandėlį ir laikyti keletą mėnesį.

Nepaisant to, perdirbėjai nuo balandžio pradžios jau ženkliai sumažino pieno supirkimo kainas.

Kas vyksta lentynose

Tamsios duonos kilogramas per metus atpigo 6,19, o per mėnesį net 9,45 proc. ir vidutiniškai kainavo 1,82 euro. Tačiau savaitę per karantiną ji kainavo 2,25 proc. daugiau nei savaitę prieš tai. Dar ženkliau kito šviežios duonos vertė – atitinkamai 12,08 ir 12,67 proc. ir kainavo 1,36 euro už kilogramą. Tačiau aukščiausios rūšies miltai brango – per metus 4, 55 proc, per mėnesį 2,22 proc. Už jų kilogramą reikėjo mokėti 0.92 euro.

Iš prekių, kurios prieš porą savaičių buvo šluojamos iš lentynų, galima paminėti makaronų, kurie per metu pigo net 18,97 proc., tačiau per savaitę pabrango 2,2 proc. Jų kilogramas prekybos tinkluose kainuoja 1,37 euro. Vienas ryškiausių „karantininių“ šuolių ryžiai – 20.22 proc. Dabar jų kilogramas kainuoja 2,2 euro.

Įdomios ir iš vištienos ketvirčių peripetijos. Per metus jie pabrango 10,56 proc., mėnesį 4,74 proc, bet per savaitę pigo 12,72 proc. ir kainavo 1,99 euro už kilogramą. Kas kita virtos dešrelės – jos brango tiek per metus – 11,95 proc., tiek per mėnesį- 4,13 proc., tiek per savaitę – 8,79 proc. Už jų kilogramą reikia mokėti 6,56 euro.

Kalbant apie vaisių ar daržovių segmentą, tai čia pokyčiai drastiški. Pavyzdžiui, obuoliai Golden per metus brango 31,62 proc., per mėnesį 25,17 proc. Tiesa, per karantininę savaitę jų kaina nekito. Palyginimui, bulvės per metus pigo virš 40 proc., o pastarąjį mėnesį brango 3,57 proc. Bet per savaitę per karantiną jos dar atpigo 12,12 proc. iki 0,29 ct. Dar ženkliau per metus pigo baltagūžiai kopūstai – 44,83 proc., tačiau tie patys baltagūžiai kopūstai tik parauginti jau brango 79,44 proc. Jų kaina kilo ir per metus (9,09 proc) ir per savaitę (3,78 proc.). Kalbant pinigais, rauginti kopūstai per metus brango nuo 1.07 iki 1.92 euro už kilogramą.

Kišenes daugiau teks pakratyti ir česnakų mėgėjai. Jie per metus brango 51.04 proc. ir dabar kainuoja 3.64 euro už kilogramą, bet per karantino laikotarpį kaina nekito.

Varškė, 9 proc. riebumo per metus pabrango 8,15 proc, o per savaitę per karantiną brango 0,49 proc.

Grietinė 30 proc. riebumo per metus pigo 3.42 proc., tačiau per karantino savaitę brango 2.67 proc.

Nėra reikalo piginti žaliavą

„Pagrindo mažinti supirkimo kainas nėra, tačiau kaip vienintelė poveikio priemonė gali būti sprendimas įmonėms, kurios taip elgėsi, 2021-2027 m. finansiniu laikotarpiu tokioms įmonėms neduoti paramos“, – siūlo ekspertas ir juokauja, kad skundai žemės ūkyje jau įprasti.

Pavyzdžiui, pernai buvo daug skundų, kad derlius žus, tačiau grūdų užaugo tiek, kiek jų kuliam normaliais vidutiniais metais. Nuo sausros nukentėjo tik atskiri regionai.

Pasak A. Gapšio, išimtis tik produktai, kurių mes negaminame, arba kurių kainą reguliuoja pasaulinės rinkos. Pavyzdžiui, kiaulienos neužsiauginame ir jos kainą reguliuoja didieji augintojai. Sviesto kaina biržose kilo dėl išaugusios paklausos ir kurį laiką laikosi.


Aukso amžius

„Prekybininkų pelningumas kaip raketa šauna į viršų, nes tuo pačiu auga ir pardavimai. Pridėkime, kad viešasis maitinimas, kuris dabar praktiškai dingo, visoje rinkoje užimdavo 13-14 proc., dar 100 mln. eurų per ketvirtį buvo išvežama į Lenkiją. Sunyko ir turgus“, – kaip didėja apyvartos aiškina P. Čepkauskas.

Ekspertas sako, kad prekybininkams dabar idealus laikotarpis, nes jie patys skelbia, kad srautas sumažėjo 30 proc., o pirkinių krepšelis išaugo 53 proc. Tai reiškia, kad pirkėjas efektyvesnis, jį aptarnauti pigiau, o pelningumas panaikinus akcijas didėja.

„Pastaruoju metu mažiau komunikavome apie akcijas mūsų tinkle, nes laikėmės Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų nedidinti klientų srautų parduotuvėse. Tuo metu diegėme savo saugos priemonių paketą, pradėjome reguliuoti klientų srautus.

Šiuo metu vykdome visus Sveikatos apsaugos ministerijos ir Visuomenės sveikatos centro nurodymus dėl saugumo, turime aiškias taisykles, kaip reguliuoti klientų srautus parduotuvėse, todėl ketiname aktyvinti ir kainų komunikaciją. Įvairių akcijų mūsų tinklo parduotuvėse buvo ir iki šiol, tačiau apie jas aktyviai nesiskelbėme. Akcijų dalis bendruose pardavimuose šiek tiek krito, tačiau tikrai nematome reikšmingo skirtumo. Bendrai stebint klientų elgseną pastebime, jog yra pokyčių: rečiau eidami į parduotuvę stengiasi vieno apsipirkimo metu nusipirkti įvairesnių produktų, skirtingų skonių ir prekinių ženklų, kad nepabostų iki kito apsipirkimo. Tai taip pat daro įtaką renkantis, kokia prekė – su akcija ar ne papuls į krepšelį“, – apie pokyčius kalba „Maximos“ komercijos vadovė.