Patys prekybos tinklai tarpusavyje to daryti negali, nes toks bendradarbiavimas pažeistų įstatymus. Be to, verstų atskleisti komercinę paslaptį.
„Mums turėtų būti paruošta paprasta instrukcija kaip elgtis šiomis sąlygomis. Ne 300 puslapių knyga, bet tiesiog 10 punktų atmintinė, kur būtų nurodyta, kiek reikia parduotuvėje vienų ar kitų prekių atsargų, kiek vienam darbuotojui reikia apsaugos ir dezinfekcijos priemonių. Mes nesame specialistai ir nežinome šių normų. Galbūt būtina kiekvienam žmogui turėti 300 gramų dezinfekcinių priemonių ir 50 gramų indų plovimo skysčio. Čia tik pavyzdžiai, nes kiek ir ko reikia aš nežinau“, – prisipažįsta verslininkas.
Jis pabrėžia, kad nėra ir atsakymo iš kur pirkti dezinfekcinį skystį, kurio trūksta, kur galima įsigyti kaukių, nes jų rinkoje paprasčiausiai nėra.
D. Dundulis sako, kad laikas baigti vieni kitus kritikuoti ir tiesiog dirbti kartu. Tuščioms kalboms nebeliko vietos. Yra ekstremalios situacijos valdymo specialistai ir jų darbas paaiškinta ką ir kaip daryti.
„Pavyzdžiui, reikia prekybos tinklų tarpusavio koordinacijos. Galbūt „Norfos“ konkurentai turi labai daug kruopų ir šiam tinklui verta didinti ne šios, bet kitos prekių grupės atsargas. Be to, D. Dundulio žiniomis, yra įmonės, kurios įsipareigojusios saugoti valstybės rezervą ir tai taip pat veikia rinką. Tai taip pat Vyriausybės prerogatyva. Patys tinklai savo veiksmų negali koordinuoti pagal galiojančius įstatymus", – kodėl to reikia aiškina verslininkas.
„Norfos“ vadovas sako, kad kol kas parduotuvės nėra iššluotos. Po paskutinio bumo prieš dvi savaites buvo 30 proc. padidinti atsargų likučiai. Jis liepė pasiruošti vadybininkams antrajai panikos bangai ir ilgo galiojimo prekių likučius padidinti dar 30 proc.
„Galbūt, jei situacija komplikuosis, pritruks atskirų prekių, tačiau pavalgyti užteks. Atsargų turime pakankamai daug“, – baimės, kad tauta badaus nemato prekybininkas.
Kol kas nėra ir tiekimo trikdžių. Netgi italai kol kas be sustojimo krauna vaisius ir daržoves. Bendraujant su tiekėjais, kaip sako D. Dundulis, kai kurie, pavyzdžiui, Vengrijoje įsikūrę makaronų gamintojai, dirba trimis pamainomis, nes šių produktų paklausa išaugo.
Kalbant apie buvusią paniką, lietuviai pirko pigiausius grikius ir kitas ilgo galiojimo prekes. Netgi parduotuvėse, kurių lentynos buvo praktiškai iššluotos, brangių makaronų ir kitų prekių liko.
„Lyginant su pernai metų kovu ir vasariu ypatingo šuolio nebuvo. Galbūt kruopų segmente vasarį padidėjo keliolika procentų ir šis šuolis buvo per kelias panikos dienas. Vieną dieną miltų nupirko penkis kartus daugiau nei paprastai“, – analizuoja verslininkas.
Nors Vyriausybės nurodymu maisto prekių parduotuvės neuždaromos, tačiau kaip įmonėms elgtis karantino sąlygomis neaišku.
„Kasininkams išdavėme priemones dezinfekuoti rankoms, turime keliolika tūkstančių kaukių, kurias pirkome kol dar galėjome nupirkti. Iš kur šiandien jų gauti nežinome. Jei susirgs nors vienas darbuotojas, parduotuvę gali tekti uždaryti“, – konstatuoja verslininkas.
Kalbant apie Kiniją, ten matomas sujudimas. „Norfos“ vadybininkų vertinimu, jie šiuo metu pasiekė 50–60 priešepideminio lygio ir noriai ima vis naujus užsakymus.
