Dėl to dalis savo verslą jau perkėlė į kitas šalis, nes kol kas plėstis Lietuvoje neleidžia įstatymai. Likusieji nėra galutinai apsisprendę, kiek plotų pluoštinėmis kanapėmis apsės šiais metais. Laukiama šią savaitę Seime įvyksiančio balsavimo dėl naujos įstatymo redakcijos – nuo to priklausys, ar bus galima auginti ir perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą, rašoma pranešime.

Laukia naujo aiškaus reguliavimo

„Mūsų kompanija investavo daug, diegė inovacijas ir taikė pažangias technologijas, bet viskas sustoję, laukiame naujo aiškaus reguliavimo. Kitos šalys susitvarkė reguliavimą, o Lietuvoje nesant pokyčių daugelis verslų atsitraukia. Ūkiai laukia šio įstatymo kaip išsigelbėjimo“, – kalba verslininkas Nerijus Slesariūnas.

Jo teigimu, aiškumo dėl naujo įstatymo norėtųsi kuo greičiau, nes sėjos laikas jau ant nosies: „Dabar tas laikas, kai jau galima įsigyti sėklas ir planuoti darbus, nes jei dar vėliau nusitemps, tai prarasime visus metus.“

Ekologinio ūkio savininkas iš Tauragės rajono Gintautas Žebelys pasakoja, kad svetur ekologiškų produktų paklausa ypač didelė, dar šiemet jis iš užsienio kompanijų turėjo rimtų pasiūlymų, tačiau dėl dabartinio reguliavimo jo rankos surištos: „Mumis, lietuviais, domisi rimtos tarptautinės kompanijos, bet mes negalime jų pasiūlymais pasinaudoti, užsidirbti ir kitų įdarbinti.“

Kanapių žiedų arbatą gaminantis tauragiškis tvirtina, kad potencialūs verslo partneriai norėtų pirkti 100–500 tūkst. jo gaminamos arbatos pakelių per metus, bet kol pluoštinių kanapių žiedai nėra Lietuvoje legalizuoti, ūkininkas negali pasirašyti oficialių sutarčių ir įvykdyti tokio dydžio užsakymų.

Jauno ūkininko Andriaus Širono ūkį Molėtų rajone sudaro 40 hektarų: 12 hektarų iš jų praeitais metais buvo apsėta pluoštinėmis kanapėmis. Pagal ūkio pajamas pluoštinės kanapes sudarė didžiąją dalį pelno. Nors 90 proc. savo užaugintų pluoštinių kanapių verslininkas realizuoja Lietuvoje, šiemet šio augalo jis planuoja auginti perpus mažiau.

„Prieš kelis metus pluoštinė kanapė buvo naujovė, o mes nuo pat pradžių į tai gilinomės, skyrėme daug laiko ir tikėjomės su tuo dirbti. Mums, kaip smulkiam jaunam ūkiui, labai svarbu susikurti stabilias pajamas, o dabartiniai įstatymai mus stipriai apriboja, todėl esame priversti atsigręžti į tradicines kultūras“, – teigia A. Šironas.

Verslą jau perkelia į kitas šalis

Dabar galiojantis įstatymas Lietuvoje leidžia auginti ir perdirbti pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą, o kitų augalo dalių panaudojimas yra už įstatymo ribų. Nors šio augalo auginimo ir perdirbimo verslo perspektyvomis mažai kas abejoja, naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos, kuria siūloma leisti naudoti ir perdirbti visą augalą, rengimas užtruko, naujas reguliavimas vis dar nepriimtas.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad toks delsimas mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams apsunkina įsitvirtinimą rinkoje, kai kitose šalyse šio verslo plėtra intensyvi.

Lietuvą jau aplenkė ir Latvija, kuri nuo šių metų pradžios jau įteisino visų pluoštinių kanapių augalo dalių naudojimą. Tą patį jau yra padarę ir lenkai.

„Žinome atvejų, kai lietuviai verslininkai perkelia investicijas į Lenkiją, JAV ar Vokietiją. Ne vienerius metus pluoštines kanapes auginantys ūkininkai jau dairosi į Latviją, planuoja ten išsinuomoti žemės, nes latviai susitvarkė teisinę bazę“, – komentuoja R. Čiūtas.

Tomas Danisevičius, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, jog dabar yra pats geriausias pluoštinių kanapių rinkos augimo etapas ir kas šioje rinkoje įsitvirtins pirmas, tą paskui „pastumti“ ir taip įeiti į rinką nebus paprasta.

Pirmūnai žaliavos augintojai

Nors pluoštinių kanapių pasėlių plotais lietuviai Europos Sąjungoje yra antrieji po prancūzų, šio augalo perdirbimu ir įvairių produktų gamyba Lietuva negarsėja.

„Jei ir toliau auginsime didesnius pluoštinės kanapės plotus, bet jos neperdirbsime, liksime tik žaliavos gamintojai. Šiuo metu Seime svarstomas įstatymas gali būti pavyzdys kitoms šalims. Jeigu dabar jo nepriimsime, pas mus neišsivystys perdirbamoji pramonė“, – tarptautinės pluoštinių kanapių verslo parodos metu sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

Kol teisinė aplinka yra tokia neaiški, investuoti į pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą nelabai nori tiek ūkininkai, tiek perdirbėjai. Nėra ir užsienio investicijų, o jos galėtų būti labai didelės – beveik 300 milijonų eurų per porą metų.

R. Čiūto teigimu, jei egzistuoja perdirbimas, egzistuoja ir poreikis žaliavai, kurią galėtų tiekti Lietuvos ūkininkai. Tačiau jie, norėdami būti konkurencingi, turi investuoti į gamybos procesą, kad žaliava būtų kokybiška. Kol įstatymas nėra priimtas, daugelis susilaiko nuo didesnių investicijų.

Nori užtikrinti kokybę vartotojui

Nors pluoštinę kanapę Lietuvoje auginti galima dar tik šeštus metus, tačiau Ukmergės rajono ūkininkas Kęstutis Zinkevičius rinkai jau siūlo platų spektrą iš šio augalo Lietuvoje leidžiamų naudoti dalių pagamintų produktų: valgomąjį aliejų, miltus, lukštentas sėklas, lapų ir žiedų arbatas, proteiną, taip pat balzamus su kanapių sėklų aliejumi.

„Tiek žaliavos, tiek produktų poreikis nuolat didėja, su laiku, žinoma, didėja ir kokybės reikalavimai pačiai produkcijai, bet tai visiškai suprantama“, – aiškina ukmergiškis.

Augant pluoštinių kanapių produktų populiarumui, daugelis vartotojų nori juos išmėginti ir įsigyja internetu. Kokybės užtikrinimo svarbą akcentuoja ir Andrius Šironas, jaunas verslininkas iš Molėtų rajono.

„Dabar nukenčia vartotojai, nes iš užsienio prisisiunčia įvairių pluoštinių kanapių produktų, tarp jų ir su CBD veikliąja medžiaga, su neaiškia sudėtimi ir taip rizikuoja savo sveikata. Būtų visai kitaip, jei Lietuvos gamintojai gamintų, aiškiai pateiktų sudėtis ir žmonės tiksliai žinotų ką įsigyja“, – neabejoja A. Šironas.

Įstatymas peržiūrėtas per padidinamąjį stiklą

„Praeitoje pavasario sesijoje įstatymas buvo pateiktas, prasidėjo diskusijos, darėme konferencijas, seminarus, vyko darbo grupių posėdžiai. Paruošėme įstatymą, kuris dabar atitinka visus reikalavimus“, – tarptautinės pluoštinių kanapių verslo parodos metu sakė Seimo narys Kazys Starkevičius.

Seimo Kaimo reikalų komitete įstatymas peržiūrėtas per didinamąjį stiklą. Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas žiniasklaidai yra sakęs, kad įstatymo svarstymas užtruko, nes buvo siekiama jį parengti taip, jog neliktų jokių spragų, pilkųjų zonų ir galimybių piktnaudžiauti ar atsirasti nelegaliam verslui.

„Buvo įdėta buvo darbo, kad tas įstatymas būtų kuo tobulesnis. Šiandien įstatymas yra paruoštas ir gali tarnauti tiek žemės ūkiui, tiek apdirbamajai pramonei, tiek Lietuvai. Tikiuosi, kad jis bus priimtas“, – tarptautinėje parodoje kalbėjo A. Stančikas.

Seimo narė Virginija Vingrienė tvirtina, kad parengta nauja įstatymo redakcija atveria kelius gaminti tuos gaminius, kurie leistų kurtis naujiems verslams ir darbo vietoms: „Augalas turi tikrai plačias pritaikymo galimybes. Manau, kad Seimo nariai pritars šitam įstatymui, nes jis pakankamai išdirbtas ir ištobulintinas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)