Verslo atstovai prašo pritarti siūlomoms įstatymo pataisoms, kad galima iš pluoštinės kanapės augalo gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, teigiama pranešime spaudai.
„Tikimės, kad svarstymas bus sėkmingas. Naujos įstatymo redakcijos, kuri užpildytų dabartines teisinio reguliavimo dėl pluoštinių kanapių perdirbimo spragas, jau seniai laukia Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai ir mokslininkai“, – teigia memorandumą pasirašiusios Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Tomas Danisevičius.
Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, kai kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus.
Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.
Jei siūlomas įstatymo projektas bus priimtas, Lietuvos verslas galės perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis. Prognozuojama, kad šio sektoriaus sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai vien per pirmus metus sugeneruotų 100 mln. eurų pridėtinę vertę.
„Aiškus ir mokslu grįstas teisinis pluoštinių kanapių verslo reguliavimas paskatintų gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus. Tai atneštų papildomų mokesčių į valstybės biudžetą̨, leistų kurti naujas darbo vietas, augtų eksportas ir tarptautinis šalies konkurencingumas“,
– įsitikinęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas.
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai.
