Pirmieji jūsų lysvėse turėtų minkštai įsitaisyti visų virusų siaubas – česnakai! Vasariniai česnakai yra daug naudingesni už žieminius, juos valgyti gali net vaikai.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Pažįstu žmogų, kuris iš savo mamos perėmė sėkmingo česnakų ir svogūnų auginimo patirtį. Jis šių laiškinių daržovių skilteles ir galvutes į žemę sukiša vos nutirpus sniegui – per daugelį metų įsitikino, jog anksti pasodinti vasariniai česnakai užaugina ne mažesnį derlių nei žieminiai.

Kad vasarinius česnakus reikia sodinti kuo anksčiau, pripažįsta ir agronomai, siūlantys pavasarį nelaukti šilumos, o pasodinti juos iškart, kai tik praeina šalčiai ir pavyksta įeiti į daržą. Mat per vėlai pasodinti vasariniai česnakai lėčiau įsišaknija, užaugina mažesnį derlių.

Taip, vasariniai česnakai reikalauja daugiau priežiūros, užaugina mažesnį derlių, bet jų nauda didesnė. Kinų medicina juos iki šiol laiko vienu svarbiausių vaistinių augalų. O ar girdėjote, jog per pirmąsias olimpines varžybas česnako naudojimas buvo prilygintas dopingui?

Be to, kitaip nei žieminiai, vasariniai česnakai turi daugiau skiltelių, neformuoja žiedstiebių, yra stipresnio skonio, daug geriau ir ilgiau išsilaiko.

Foto: Shutterstock

Nenugalimas duetas – su morkomis

Česnakai nemėgsta rūgščių dirvų, jiems reikėtų parinkti derlingą, lengvą, purią žemę. Patariama juos auginti tose vietose, kur pernai augo moliūgai, agurkai, kopūstai arba žirniai ir pupelės.

Būtinai parinkite česnakams mėgstamus kaimynus. Česnakai sėkmingai augs, jei sukišite jų skilteles tarp morkų eilučių. Morkas taip pat rekomenduojama sėti kuo anksčiau, kai kurie daržininkai įsigudrino jas pasėti rudenį. Prapurenę tarpueilius, dabar ten pat galite sukišti ir česnakų skilteles.

Augalų kaimynystė – svarbus dalykas. Visi augalai į aplinką išskiria fitoncidus – aromatinius junginius, kurie turi poveikį greta pasėtų augalų dygimui, daigų augimui, apsaugo nuo ligų arba atvirkščiai – kenkia, viliodami kenkėjus.

Vasarinius česnakus nuo nematodų geriausiai apsaugos medetkos ir trūkažolės.

Česnakai gerai auga ir braškių ar žemuogių tarpueiliuose. Daug uogų augintojų česnakams auginti išnaudoja pirmamečius braškynus, taip gaudami dvigubą naudą – česnakai braškes apsaugo nuo pilkojo puvinio.

Derlių padidins ... druska ir šaltis

Česnakų augintojai pataria supurentą žemę, kurioje sodinsite skilteles, smarkiai sulieti vandens ir druskos tirpalu – 3 v. šaukštai druskos kibirui vandens. Druska naikina svogūninės musės kiaušinėlius ir gelbsti nuo miltligės.

Be to, tokiu tirpalu rekomenduojama gegužės pabaigoje ir liepą nupurkšti ne tik česnakus, bet ir svogūnus bei porus.

Nuo ligų česnakus apsaugos ir silpnas kalio permanganato tirpalas. Rekomenduojama prieš sodinant jame bent pusvalandį pamirkyti česnakus.

Keistai atrodo patarimas sodinimui atrinktus vasarinius česnakus keletą savaičių palaikyti šaldytuve, tačiau tvirtinama, jog gavę šalčio česnakai geriau auga.

Nori trąšų ir drėgmės

Vasariniai česnakai sodinami 2 – 3 cm gylyje, plačiąja skiltelės dalimi į žemę. Giliau pasodinti jie sunkiau sudygs, o šlapioje, molingoje žemėje gali ir supūti.

Sudygusius augalus reikėtų tręšti amonio sulfatu, kuris apsaugos nuo ligų, vėliau – azotinėmis trąšomis. Pirmam tręšimui labiausiai tinka karbamido tirpalas. Tręšti galima ir mėšlu, tik jokiu būdu ne šviežiu – tinka tik labai gerai perpuvęs. O pradėjus formuoti galvutes, pamaitinkite česnakus kalio ir fosforo turinčiomis trąšomis.

Česnakai nemėgsta sausros, todėl iki pat liepos juos reikia gausiai laistyti. Gausiai – reiškia labai daug vandens, tiek, kad žemė sudrėktų bent 20 – 30 cm. Antraip česnakams nebus jokios naudos. Per karščius česnakus būtina laistyti kas 4 – 5 dienas.

Jei žemė nemulčiuota, reikia supurenti tarpueilius. Tačiau mulčiavimą česnakai itin mėgsta.

Pradėjus gelsti laiškams, palikite česnakus ramybėje – tegul apdžiūsta, subręsta.

Gera žinia: vasariniai česnakai, skirtingai nei žieminiai, laikomi nesuvysta, todėl ateinančią žiemą džiugins puikiu aromatu ir saugos nuo virusų.