Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Rumunijos, ir Lenkijos žemės ūkio ministrai ir aukščiausi ministerijų atstovai deklaracijoje pabrėžia, kad iššūkiai, atsirandantys dėl ES Žaliojo susitarimo, su kuriais susidurs šalys narės ir jų ūkininkai, yra vienodi visose Europos Sąjungos valstybėse, todėl būtina stiprinti Europos Sąjungos biudžetą šiems iššūkiams įgyvendinti, o tiesioginių išmokų skirtumai tarp valstybių narių yra nepateisinami. Tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimas turi sulaukti ne mažiau ambicingo sprendimo, kuris atitiktų ir žaliąją ambiciją, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
„Vieningai sutariame, kad reformuotoji bendroji žemės ūkio politika turi būti teisinga. Naujiems standartams ir reikalavimams, kurių pareikalaus Žaliojo susitarimo įgyvendinimas, reikės didesnių nei iki šiol išlaidų, dėl to ūkininkai turi sulaukti teisingo kompensavimo ir paskatų. Didesni poreikiai turi atsispindėti naujame ES biudžete, o galiausiai turi būti užtikrintas ir ambiciją atitinkantis abiejų BŽŪP ramsčių, tiek tiesioginių išmokų, tiek kaimo plėtros, finansavimas. Būtina visiems ES ūkininkams sudaryti vienodos sąlygas prisijungti prie ES klimato tikslų įgyvendinimo. Kadangi tiesioginės išmokos vaidina labai svarbų vaidmenį vykdant žaliąją ambiciją, jos negali skirtis ES bendrojoje rinkoje. Privalome siekti neutralios žaliosios konkurencijos tarp visų ES ūkininkų, ir nematau pateisinamų priežasčių, kodėl turėtų būti priešingai“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.
Žaliasis susitarimas, kuris nubrėžia strategines kryptis ir siūlo būdus, kaip turėtų būti siekiama didesnės aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita ambicijos, pareikalaus ir didesnio nei anksčiau BŽŪP indėlio. Deklaraciją pasirašiusios šalys sutaria, kad esminė problema yra šių naujų, ambicingų tikslų finansavimo klausimas.
Deklaracijoje teigiama, kad pernelyg ambicingų reikalavimų kėlimas ūkininkams, neturint galimybės juos paremti vykdant šiuos reikalavimus, turės neigiamos įtakos ne tik Europos žemės ūkio gyvybingumui ir konkurencingumui, bet ir gali kelti grėsmę BŽŪP numatytų tikslų ir rezultatų įgyvendinimui.
Šalių atstovai taip pat susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Susitikimo metu didelė svarba buvo skiriama iššūkiams, laukiantiems žemės ūkio sektoriaus, akcentuojant būtinybę užtikrinti stiprų ir iššūkius atitinkantį finansavimą. Pabrėžta ir lygių galimybių visiems ES ūkininkams užtikrinimo svarba, akcentuojant, kad teikiant tiesiogines išmokas ES vieningoje rinkoje negali būti skirtumų. Lenkijos prezidentas išreiškė palaikymą siekiui užtikrinti stiprų finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai.
