Su juo kalbamės apie ypatingai anksti pražydusias žibuokles, ar pas mus jau įsikūrė šakalai, kodėl laukai virsta pusdykumėmis ir kada į Lietuvos miškus sugrįš meškos.
Paklydo vietiniai augalai
„Kol kas mes mėginame atspėti, kokie pokyčiai bus ir kuo baigsis. Tačiau žibuoklių žiedai šiuo metu nėra ypatingas reiškinys. Jau ir anksčiau yra buvę, kad jos pražysdavo vasario 16 d.“, – patirtimi dalinasi ekspertas ir sako, kad žibuoklės pavyzdžiui pražysdavo ir sėkmingai išgyvendavo net tada, kai naktį temperatūra krisdavo iki 5 laipsnių žemiau nulio.
Tačiau yra kitas dalykas – pražydo augalai kurie neturėtų šiuo metų laiku krauti žiedų. Tai vietiniai, o ne įvežtiniai augalai. Ievų, vietinių karklų pumpurai tokie, kad pamerkus šakelę po 2–3 dienų bus žiedeliai.
„Tai gerai ar blogai, kad ir vietinės rūšys susižavėjo švelnia žiema bei vegetaciją pradėjo anksčiau pamatysime rudenį. Svarbiausia, kad dabar staiga neatšaltų“, – aiškina S. Paltanavičius, tačiau jis pabrėžia, jog šiuo metu didžiausia bėda ta, kad po dvejų metų sausrų vandens dirvoje vis dar trūksta. Nors ir lyja, tačiau vėjas išgarina vandenį.
„Jei pavėluosite sodinti mišką, medeliai nespės prigyti. Nors ir keistai atrodo, kad apie javų sėjimą kalbame dabar, tačiau nežinia kokios bus dirvos tradiciniu sėjos metu – kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Klausimas, ar dirvos nebus perdžiūvusios ir grūdai suberti į pelenus, kur sėkla tiesiog guli, bet nedygsta. Nors dirvos temperatūra artima tai, kuri tinka sėjai, tačiau mes nežinome, kas bus rytoj ir ar sudygę augaliukai po dviejų savaičių nenušals“, – dėlioja gamtininkas.
Didžiausia Lietuvos bėda
S. Paltanavičius įvardina ir didžiausią mūsų bėdą, su kuria susiduriame keičiantis klimatui – mes visiškai nesaugome drėgmės. Mūsų natūraliai užaugę miškai nuo sausros nenukenčia. Tačiau ten, kur atviras kraštovaizdis – dirbamos žemės plotuose – sausra jau užprogramuota.
„Mes dirbame per didelius atvirų dirvų plotus. Kalbu ne apie bendrą visos šalies dirbamą plotą, o apie atskirus sklypus. Europa jau seniai suprato savo klaidas. Kuo mažesni plotai, apie juos pasodintos apsauginių želdinių juostos, tuo pavasarį ilgiau išsilaiko drėgmė. Skirtumas bent 2–3 savaitės. Jei iškrinta sniegas, jis sulaikomas ir tada visi augalai gauna dar daugiau drėgmės. Šiandien Vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje, kur derlingiausios žemės, į tai ilgai nebuvo kreipiama dėmesio“, – kodėl kai kurie sklypai jau primena pusdykumes aiškina S. Paltanavičius ir pastebi, kad būtent dėl to kovo antroje kovo pusėje laukai gali būti visiškai išdžiūvę.
Pasak gamtininko, mes persistengėme vystydami pramoninį žemės ūkį pagal sovietinį modelį. Tarpukario Lietuvoje nebūdavo 100–300 hektarų sklypų, kuriuos užsėdavo kviečiais. Be to, praktiškai ant visų riboženklių, pakelių, upelių buvo želdiniai ir taip sukurta tausojanti ekosistema.
Gamtininkas sako, kad kenčiame dėl godumo. Pavyzdžiui, jei šalia dirvos eina keliukas, išariama tiek, kad telpa tik automobilio ratai. Išartas net melioracijos griovio kraštas. Tačiau rezultatas – pusė to paties griovio pripustyta paties derlingiausio dirvos sluoksnio. Jis tiesiog prarastas.
„Kai kalbame apie klimato kaitą, visi galvoja, kad tai vyksta kažkur kitur. Iš tiesų, kur pažiūrėsime, ten matome pokyčius“, – dėlioja S. Paltanavičius.
S. Paltanavičius sako, kad norint išspręsti bėdas reikia tiesiog imtis veiksmų. Pavyzdžiui, yra želdynus reglamentuojantis įstatymas, kuriame apibrėžta, kaip turi būti kuriamos apsauginės juostos. Jų nereikia sodinti derlingiausiose dirvose. Užtenka „aptverti“ pakraščius, sklypų ribas.
Gyvūnai keičiasi lėčiau
„Kalbant apie laukinius gyvūnus, tam, kad įvyktų drastiški pokyčiai reikia ilgesnio laiko. Todėl jie kol kas turės ir žieminį kailį. Baisiausia, kad nesutriktų fiziologiniai ciklai ir jaunikliai nepradėtų būti vedami per anksti. Pavyzdžiui, jei dabar gyvūnai atsivestų mažylius, žiema iki balandžio vidurio dar gali sugrįžti ir padaryti daug bėdų. Žiemą ilgą laiką ir buvo atrankos vykdytoja. Populiacijoje ji atrinkdavo stipriausius. Dabar šis atrankos mechanizmas dingsta“, – aiškina S. Paltanavičius.
Jis pateikia ir pavyzdį. 2005–2006 m. žiemą Šiaurės Rytų Lietuvoje žiema buvo giliasniegė ir žuvo iki 70 proc. stirnų, tačiau populiacija atsigavo per keletą metų. Dabar beveik 10 metų išlieka praktiškai visi gyvūnai, nors dalis silpnų tiesiog žūtų per šalčius. Jei vėl kuriais nors metais grįžtų žiema, gyvūnų žūtų daug.
Iš kitos pusės, tikimybė, kad pas mus staiga paplis Pietų gyvūnai gana maža, nors ir fiksuojami tokie keisti ateiviai, kaip šakalai.
„Kaip šis gyvūnas atsirado Lietuvoje atsakymą gali duoti tik pats šakalas. Artimiausia populiacija Ukrainoje, Serbijoje, Bulgarijoje. Tačiau atstumas per didelis, kad jie natūraliai ateitų iki mūsų, tačiau jų jau yra Nyderlanduose. Latvijoje jau prieš porą metų jų sumedžiota 14. Estijoje jiems buvo pastatyta atskira stebėjimo kamera“, – apie pranešimus, kad ir pas mus kartais pamatomas šis gyvūnas aiškina gamtininkas ir spėja, kad Latvijoje ir Estijoje populiacija susiformavo paleidus šiuos gyvūnus į laisvę. Užtenka 2–3 šakalų, kad gauja per kelis metus išaugtų iki 20–30.
Ekspertas sako, kad gamtoje taip nebūna, kad iš Serbijos plėšrūnai sugalvotų keliauti 2000 km prie Baltijos jūros.
Meškos sugrįžimas
Kas kita tokie tradiciniai kadaise pas mus gyvenę žvėrys kaip meškos.
„Manau, po kokių 20 metų meška Lietuvoje bus negausus, bet nuolat gyvenantis gyvūnas. Gamtininkai įsitikinę, kad pernai žiemą viena jau miegojo Ukmergės rajono miškuose. Ją fiksavo kameros. Žinoma, kad jos užeina iš Latvijos, Estijos, kur jų gyvena iki 800 ir yra netgi medžiojamos. Gali atklysti ir iš Šiaurinės Baltarusijos“, – prognozuoja S. Paltanavičius ir tikina, kad mūsų miškai jai nėra per maži. Ji gali sau rasti vietą ir puikiai gyventi.
Tuo labiau, kad jos mūsų teritorijoje visada gyveno. Išnyko tik prieš 130 metų.
„Tai, kad meška apsigyvens nereikia gąsdinti nei savęs, nei vaikų. Tai toks pat gyvūnas, kaip vilkas. Dauguma žmonų per gyvenimą jų taip ir nepamato. Nė vienas laukinis gyvūnas nesvajoja apie susitikimą su žmogumi ir stengiasi tokio susitikimo išvengti“, – dėsto S. Paltanavičius.
