Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, įvardina ir naują šaltinį, kur ūkininkai gali ieškoti sezoninių pagalbininkų – iš užsienio grįžę tautiečiai, kurie dėl pandemijos prarado pragyvenimo šaltinį ES šalyse.
„Matau, kad žmonės saugo darbo vietą, nes daugelis namuose liko vieninteliais maitintojais. Be to, pas mus jau prašosi ir miestiečiai, kurie dėl karantino atvažiavo į sodybas kaime. Jie nori bent kelioms valandoms kur nors išeiti iš namų ir padirbėti“, – apie kintantį požiūrį aiškina Evaldas Masevičius, „Evaldo daržovės“ direktorius.
Laukia emigrantų
Salotas ir prieskonines daržoves auginančioje įmonėje dirba 53 žmonės, atlyginimai nuo 600 iki 1000 eurų „į rankas“. Apie minimumą nekalbama. Kol kas didinti atlyginimų neskuba, nes šis pavasaris nėra pats geriausias – žmonės vengia eiti į parduotuves ir dėl to mažiau perka šviežių daržovių, kurių galiojimo laikas trumpas.
„Šiandien mūsų tikslas išsaugoti darbuotojus ir pardavimus. Produkciją gali tekti piginti, nors norint didinti algas tektų branginti produkciją. Be to, didėja išlaidos dezinfekcijai ir apsaugos priemonėms. Jei normaliomis sąlygomis tam išleisdavom 300 eurų per mėnesį, dabar 500 eurų per savaitę“, – aiškina E. Masevičius.
P. Puskunigis taip pat sako, kad žmonių netrūksta. Jis vadovauja Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei. Apsaugos priemonės naudojamos ir žmonės sąmoningi bei supranta, kad liga pavojinga.
„Kol kas darbymetis dar neįsivažiavo. Mes laikomės principo, kad net sezoninius žmones stengiamės išlaikyti ištisus metus, nes jie nori valgyti nuolat, ne tik kai daug darbo. Šaltuoju metu duodame remontuoti techniką, veiklos statomuose objektuose. Kalbant apie sezoninius darbuotojus, galbūt dirbs grįžę emigrantai, kurie neteko darbo užsienyje. Pas mus apylinkėse jau ne vienas toks žmogus, kuris kuria gyvenimą tėvynėje“, – savo strategiją apibūdina P. Puskunigis.
Skirtingai nuo daržovių ar uogų ūkių, kuriems didelio kiekio žmonų prireikia trumpam laikui, jis nenaudoja ir vadinamųjų kvitų, kurie leidžia darbuotoją įdarbinti trumpam laikui.
Pasak Užimtumo tarnybos, kasmet sezoniniam darbui žemės ūkyje įsidarbinusių žmonių skaičius vis mažėja. Nors ūkininkai kalba, kad žmonių trūksta, tačiau juos pakeisti ukrainiečiais ar kitais trečiųjų šalių gyventojais vargu ar pavyks. Be to, neaišku, ar šiemet juos išvis bus galima įvežti. Sezoniniams darbams žmonių pradedama ieškoti gegužę.
Ukrainiečių vežti neskuba
„Ukrainiečių ūkininkai kol kas nesiveža, nes jų pagal galiojančius įstatymus negali atsivežti sezoniniam darbui. Galima atsivežti tik trūkstamus aukštos kvalifikacijos žmones, bet ne sezoninius laikinam darbui“, – niuansus aiškina Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Jis aiškina ir kaip sukasi ūkininkai – jau dabar jie pradeda kalbėti su žmonėmis, kurių reikės sezoniniam darbui. Kai kurie juos mėgina išlaikyti šalia, duoda kokio nors darbo, kad tik šie neišbėgiotų. Tai priimtinas kelias tiems, kuriems darbymečio metu reikia nedaug žmonių. Pavyzdžiui, augalininkams reikia 2–3 žmonių ir kad išlaikyti tokius darbuotojus jiems ieško padienių darbų.
Valandinis atlygis ūkiuose svyruoja nuo 2 iki 10 eurų. Mažiausias būna jei reikia tiesiog darbo rankų – rinkti akmenis ar bulves. Jei reikia dirbti su technika, atlygis iš karto didėja kartais. Mėnesinis nuolatinių darbuotojų atlygis svyruoja nuo minimalaus atlyginimo iki 4–5 minimalių atlyginimų dydžio.
„Ūkininkams jau reikia galvoti apie investiciją į žmogų, kuris darbą atliks kokybiškai. Sektorius jau keičiasi“, – aiškina A. Svitojus.
Studentai, netgi žemės ūkio specialybių, sezoniniam dirbti į kaimą nenori. Geriau važiuoja į Norvegiją ar Didžiąją Britaniją, kur už tą patį darbą gauna keletą kartų daugiau nei tėvynėje.
Nejaučia darbuotojų trūkumo
Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“ nario ir agronomo Dariaus Stonio, jau dabar dalis žmonių yra įdarbinami ūkyje, tačiau jų bus ieškoma ir kiek vėliau. Jis tikina, kad tik antroje vasaros pusėje prireiks didžiausio kiekio darbuotojų.
„Vienam mėnesiui turime darbo rūšiuoti daržoves, pavasarį laukia mėnuo akmenų rinkimo. Vasarą prasidės daržovių ravėjimas, jų nuėmimas. Turime vietinius gyventojus, kurie nuolat dirba. O jeigu matome, kad jų reikės daugiau, prieš savaitę siunčiame skelbimus į užimtumo tarnybą, ieškome socialiniuose tinkluose. Esame įsikūrę Gataučių kaime, netoli Joniškio miesto, tai iš ten taip pat atvyksta darbuotojų“, – situaciją komentuoja jis.
D. Stonio teigimu, darbas kooperatyve nereikalauja jokios aukštos kvalifikacijos, tad darbuotojų atsiranda. Anot jo, žmonės čia darbinami pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. D. Stonis tikina, kad apie ateinantį derliaus sezoną kalbėti dar per anksti.
„Nesakau, kad nėra darbuotojų stygiaus, tačiau nejaučiame didelio trūkumo tos grandies darbuotojų, kuriuos mes samdome. Aišku, jų reikia paieškoti, vežamės ir iš kito kaimo, bet jų yra. Kol kas apie užsieniečių įdarbinimą negalvojame, užtenka ir vietinių darbuotojų.
Jeigu tiksliai žinočiau, kad sezonas prasidės anksčiau, tai turėčiau labai daug pinigų. Jeigu gamtos sąlygos leis sėti anksčiau, taip ir darysime ir esame tam pasiruošę. Lyg ir kyla tokios mintys dėl ankstyvesnio sezono, bet negalime nuspėti ar tikrai taip bus. Visas vasaris prieš akis, gal žiema dar sugrįš“, – svarsto pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad ūkyje darbuotojų atlyginimas priklauso nuo to, kokio pobūdžio yra darbas. Anot jo, derliaus nuėmimas rankomis yra apmokamas už padarytą darbą, o daržovių rūšiavime darbuotojai gauna įkainį už valandą.
„Praėjusiais metais darbuotojai gaudavo minimalų atlyginimą, šiemet jis truputį pakilo. Darbuotojams, kuriuos pasamdome ilgesniam laikui, mokame kiek daugiau nei minimalus atlyginimas. Vis tiek žmonės turi uždirbti.
Yra sunku rasti traktorininkų, tad reikia jiems kelti atlyginimus. Jaunimas ateina ir išeina, vyresni žmonės irgi sensta, o dirbti reikia su nemažai kompiuterių. Norint prisivilioti šiuos specialistus, reikia kelti atlyginimą“, – apibendrina D. Stonis.
Darbuotojų paieška priklauso nuo sezono
Tvarkiškių kaime jau 14 metų uogų auginimu užsiimanti Vita Šlapkauskienė tikina sezoniniam darbui samdanti senus darbuotojus bei vis ieško naujų. Pasak jos, darbuotojų paieška nėra pastovi ir labai priklauso nuo sezono.
„Kai pamatome, kad uogos pradeda žydėti ir iki derliaus lieka 3 savaitės, tada ir pradedame ieškoti darbuotojų. Iš anksto matome kokio kiekio mums reikės darbuotojų, tada ir pradedame prognozuoti. Mes dirbame ne su darbo sutartimis, o su paslaugų kvitais. Negalime tiksliai pasakyti ar sezonas prasidės anksčiau, jeigu bus šalčiai, sezono pradžios gali ir visai nebūti.
Praėjusiais metais uogų auginimas prasidėjo kaip įprastai, tik viskas vienu metu sunoko, tad jis buvo trumpesnis. Braškės pernai prasidėjo birželio mėnesį prieš Jonines, aviečių derlių gavome po Joninių, rudenines skynėme jau buvo rugpjūčio mėnesį“, – praėjusių metų derlių prisimena ji.
Atlyginimas kilo
Kartu su vyru įkūrusi ūkį V. Šlapkauskienė teigia, kad darbuotojai, dirbantys pagal paslaugų kvitus, gali bet kurią dieną išeiti, pasakę, kad jiems netinka. Anot jos, dažniausiai yra tariamasi ir darbuotojų prašoma, kad jie liktų visam sezonui.
„Kiekvieną dieną yra pildomas paslaugų kvito lapelis. Toks darbo pobūdis sukelia nemažai sunkumų, bet kitos išeities nėra ir prie to dalyko reikia prisitaikyti. Jeigu žinotume, kad sezonas tiksliai prasidės balandžio ar lapkričio 1-ą dieną, tai būtų labai lengva ir galėtume įdarbinti žmones pagal darbo sutartį. Bet vienais metais sezonas prasideda kovo mėnesį, o baigiasi lapkritį, kitais metais trunka nuo gegužės iki rugsėjo. Mes labai priklausomi nuo gamtos“, – šio verslo nepastovumą pabrėžia ūkininkė.
Priklauso nuo rinkos
Ji tikina, kad „Mindaugo Šlapkausko ūkio“ darbuotojai atlyginimą gauna pagal priskintų uogų kiekį, kas yra apie 30 euro centų už kilogramą braškių, 80 centų arba euras už kilogramą aviečių. Pasak V. Šlapkausniekės viskas priklauso nuo rinkos, jeigu pasiūlos yra daug, tai kaina automatiškai krenta.
„Ką priskynė, tą jie ir gauna. Apie šių metų jų atlyginimą nieko negaliu pasakyti, nes gali būti mažas braškių sezonas, tada surinkimo kaina už kilogramą bus euras, o jei derlius bus didelis, kaina gali siekti ir 10 euro centų už kilogramą.
Nesamdome užsieniečių, nes negalime pasiūlyti dirbti viso sezono, tad žmogus tokiam trumpam laikotarpiui nevažiuos. Vasarą turime moksleivių, žinoma jų kaita yra didelė. Skinti uogas yra sunkus fizinis darbas, tai nėra taip lengva kaip visi įsivaizduoja“, – pasakoja ji.
Įdarbinama vis mažiau
Užimtumo tarnybos 2017–2019 m. duomenys rodo, kad sezoniniam ir terminuotam darbui žemės ūkyje skirtų darbo pasiūlymų skaičius kasmet mažėja. 2019 m. šiam darbui buvo registruota 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 13 proc. mažiau nei 2018 m. Skaičiai rodo, kad žemės ūkyje darbo ieškančių asmenų pastaruosius kelerius metus taip pat nuosekliai mažėja. Taip pat ir darbdaviai vis rečiau ieško darbuotojų pagal sezoninio ar terminuoto darbo sutartis.
„2019 m. tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams sezoniniam ar terminuotam darbui įdarbinti 667 asmenys, t. y. 19 proc. mažiau nei 2018 m. Praėjusiais metais darbo ieškojusius asmenis žemės ūkio sektoriaus darbdaviai daugiausia įdarbino pagalbiniais darbininkais, nekvalifikuotais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais, traktorininkais, nekvalifikuotas augalininkystės ūkio darbininkas ir daržininkais“, – statistiką pateikia tarnyba.
Daugėja neterminuoto darbo pasiūlymų
Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, gerėjant ekonominei situacijai, įmonėms vis aštriau konkuruojant dėl darbuotojų, daugėja neterminuoto darbo pasiūlymų, kurie asmenims suteikia tvaresnį užimtumą. Jų teigimu, pažangių technologijų ir naujausių įrengimų naudojimas lemia sezoninio ir terminuoto darbo pasiūlymų mažėjimą.
„Sezoniniam ir terminuotam įdarbinimui registruojamų darbo vietų skaičiaus mažėjimą gali lemti ir darbuotojų lojalumas: stebima, kad darbdaviai dažnai neregistruoja laisvų darbo vietų sezoniniams darbams, nes nemažai ankstesniais sezonais dirbusių darbuotojų, vėl sugrįžta pas juos dirbti.
2019 m. darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registravo 9,3 tūkst. laisvų darbo vietų žemės ūkyje – sezoniniam ir terminuotam darbui skirti pasiūlymai sudarė 17 proc. visų darbo pasiūlymų. Darbo neturintys asmenys vis dažniau pirmenybę teikia neterminuotiems darbo pasiūlymams, todėl galima teigti, kad sunkiau susirasti darbuotojų sezoniniam ir terminuotam darbui“, – tikina specialistai.
Darbo užmokestis
Anot Užimtumo tarnybos darbuotojų, jeigu darbas nekvalifikuotas ir nereikalingi specifiniai įgūdžiai, išsilavinimas 2019 m. darbo skelbimuose nurodytas darbo užmokestis žemės ūkio profesijų darbuotojams prasideda nuo 555 eurų (bruto). t. y. minimalus, įsidarbinus darbo užmokestis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Pasak jų, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams atlyginimai yra didesni.
„Pastarųjų metų analizė rodo, kad darbdaviai intensyviau sezoniniam ir terminuotam darbui žemės ūkyje darbuotojų pradeda ieškoti kovą–balandį, kai intensyviau ieškoma miško sodintojų ir miško medelyno darbininkų. Gegužės mėn. pradedama ieškoti kvalifikuotų šiltnamio darbininkų.
2019 m. žemės ūkio sektoriaus darbdaviai dažniausiai ieškojo miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojų, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikų ir taisytojų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių bei nekvalifikuotų miškų ūkio darbininkų“, – situaciją aiškina jie.
Daugiau leidimų užsieniečiams
Pateiktais duomenimis, 2019 metais buvo išduota 2,6 karto daugiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje nei 2018 metais. 2019 metais buvo išduoti 723 leidimai dirbti sezoninį darbą užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų 138 užsieniečiai įsidarbino žemės ūkio sektoriuje.
„Daugiausiai leidimų dirbti buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudarė 75 proc. nuo visų išduotų leidimų dirbti skaičiaus, Baltarusijos piliečiams - 11 proc., Moldovos Respublikos piliečiams - 4 proc., Uzbekistano piliečiams – 3 proc.“, – skaičius vardija Užimtumo tarnybos darbuotojai.
Kaip bus sezono metu, ar bus leista įsivežti užsieniečius, nežino niekas.
