Instituto duomenimis, pernai grūdinių kultūrų nukulta 5,5 mln. t. Tai 25 proc. daugiau nei 2018 m., tačiau mažiau nei 2015–2016 m., kai kuldavome 6,5 mln. t. Tačiau tai nereiškia, jog metai buvo labai derlingi.
Be to, grūdininkams naujų iššūkių gali atnešti ir paukščių gripas.
„Ūkininkų skundai ir ašaros tai politika. Jie nori išsiderėti kuo geresnes kainas, nors puikiai supranta, kad mūsų vidaus rinkos kainos priklauso nuo pasaulinių. O kai pašonėje Ukraina ir Rusija, mums grūdus parduoti vis sudėtingiau“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekspertas.
Jis pabrėžia, kad Ukraina ir Rusija mums jau kelia rimtų problemų, nes mes vietoje suvartojame tik trečdalį derliaus, kurį užauginame. Visa kita reikia išvežti. Pavyzdžiui, mes iš visų grūdinių kultūrų 72 proc. užauginame kviečių ir jau keletą metų iš eilės savo derlių pradedame dideliais kiekiais eksportuoti derlių tik tada, kai rusai parduoda pigesnį savo.
Praėjusio sezono išskirtinumas, kad užauginome daugiau nei įprasta rapsų – virš 600 tūkst. t.
„Nors sausra atskiruose regionuose padarė nuostolių, tačiau bendrai negalima sakyti, jog buvo labai blogai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kiekis pasiektas ne dėl gero derlingumo, kurie buvo mažesni nei vidutiniškai, bet dėl didesnių pasėlių plotų“, – apie tai, kas slypi už skaičių aiškina A. Gapšys ir pabrėžia, kad dabartinės kviečių kainos panašios į pernykštes ir iki 40 proc. mažesnės nei rekordiniais 2013 m. Išsigelbėjimas buvo rapsai, kurių kaina per keletą metų nekrito ir liko stabili. Tai kur kas pelningesnė kultūra nei kviečiai.
„Jei vertinsime pagal derlingumą, tai metai kiek prastesni nei vidutiniškai. Jie nebuvo labai geri. Tačiau žemės ūkyje, ypatingai keičiantis klimatui, tikėtis, kad viskas idealiai augs, sudėtinga. Gali būti, jog norint bent jau išlaikyti derlių teks pereiti prie kitų veislių ir technologijų“, – sako A. Gapšys.
Dėl to, įvertinus kainas, ūkiai dirbo su nedideliu pelnu. Mažesni galbūt ir nuostolingai. Tikslesnių duomenų ekspertas dar negali pasakyti, nes dar nėra buhalterinių duomenų.
„Grūdų kainos, lyginant su 2013–2014 m. mažesnės apie 40 proc. Kai toks kritimas, tikėtina, kad ir 2019 m. daugumai ūkių bus nuostolingi, tik išmokos kiek sumažins nuostolius. Tačiau jos nebus tokios, kad leistų dirbti pelningai. Praradimai didžiuliai“, – nelinksmas perspektyvas vardina A. Gapšys ir pastebi, kad ūkininkai kol kas trykšta optimizmu ir viliasi, kad javų kainos „atšoks“, tačiau tokios viltys gali ir nepasiteisinti.
Rusai ir ukrainiečiai jau išmoko auginti grūdus ir jų konkurencija tik augs. Mūsų bėda, kad mes priklausome nuo eksporto. Jei ES išvežam vidutiniškai 20 proc. užaugintų javų, pas mus virš 60 proc.
„Mūsų užaugintas derlius, skirtingai nei ES šalyse, didesnės pridėtinės vertės neduoda. Pas mus nuolat mažėja gyvulių, nėra ko šerti ir tenka eksportuoti. Grūdų vartojimas sumažėjo po Afrikinio kiaulių maro sumenkus kiaulininkystei, nors mes patys įsivežame du trečdalius šios suvartojamos mėsos. Galėtume užpildyti šią nišą patys. Pašaro turi. Iki šiol auganti buvo tik paukštininkystė, jei paukščių gripas įsisuks, javų poreikis dar mažės“, – nelinksmai prognozuoja ekspertas.
