Kai kurios komisijos pasiūlytos augalų veislės nebus įrašomos į 2020 m. sąrašą, nes dar nebaigti jų registravimui privalomi išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimai, rašoma tarnybos pranešime.
Atsižvelgdama į pagrindinį laukiamą rodiklį – derlių, jo kokybės duomenis bei vegetacijos periodo trukmę, komisija taip pat atmetė 19 tirtų augalų veislių paraiškų, o 3 augalų veislių tyrimą pasiūlė pratęsti dar vieneriems metams, kadangi ūkinio vertingumo tyrimai neparodė labai gerų rezultatų.
Augalų veislių registravimo nauda
Augalo veislės registravimas selekcininkams labai svarbus: augalo veislė yra saugoma intelektinė nuosavybė, jos dauginamosios medžiagos negalima naudoti be licencinės sutarties, sudarytos tarp selekcininko ar jo įgaliotojo atstovo ir dauginamosios medžiagos naudotojo. Dauginamąją medžiagą galima tiekti rinkai tik tuomet, kai augalo veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir / ar ES bendrąjį žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogą. Tai svarbu ir žemdirbiui: augalo veislės tyrimas ir registravimas apsaugo nuo neproduktyvių veislių naudojimo, padeda sumažinti veiklos riziką. Ūkinio vertingumo tyrimų būtinumą kiekvienoje valstybėje narėje pabrėžia ir Europos Komisija.
Augalo veislė (genotipas) – bazė technologiniam progresui. Šiuolaikinės veislės lemia 50–60 proc. derliaus. Tai svarbu augalininkystei, žemės ūkiui ir Lietuvai. Nacionalinė augalų selekcija, veislių tyrimas – valstybės prestižo ir iš dalies ekonominio savarankiškumo pagrindas. Visiems žemės naudotojams siūlome domėtis augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimų, atliktų Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis ir rinktis augalų veisles, registruotas Lietuvoje.
Prieš registruojant veislę būtina atlikti nustatytus augalų rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimus, kurie atliekami Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose. Be šių tyrimų, privalomi ir IVS tyrimai. Jie Lietuvoje neatliekami, bet užsakomi kaimyninėje Lenkijoje ar, selekcininkui pageidaujant, kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingose institucijose, arba iš pastarųjų perkamos ataskaitos. Taip pat augalo veislei turi būti pasiūlytas tinkamas pavadinimas (visus pasiūlytus pavadinimus tikrina Augalų veislių skyriaus darbuotojai).
Pasiūlyta įrašyti daugiau javų veislių
Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui, ypač svarbus tampa žieminių augalų rūšių veislių žiemkentiškumas. Tiriama ne tik natūralus atsparumas šalčiui, bet ir augalo veislės gebėjimas išlikti per visą tyrimo laikotarpį (svarbi rudens, žiemos ir pavasario veiksnių įtaka). Reikia pažymėti, kad pastarosios 4 žiemos nebuvo labai šaltos ir žiemkenčiai gana gerai peržiemojo, nors ir ne visos veislės buvo sukurtos mūsų klimato sąlygomis (dalis jų kurtos Vokietijoje, Švedijoje ar Prancūzijoje). Komisijos nariai – Lietuvos grūdų augintojų, Grūdų perdirbėjų asociacijų atstovai pabrėžė, kad labai svarbūs ne tik augalų veislių derliai, bet ir derliaus kokybė, augalų veislių atsparumas ligoms ir kenkėjams.
Gaila, bet šių metų sąrašas nebus turtingesnis naujomis žieminių miežių, rugių, kvietrugių (taip pat ir vasarinių) veislėmis. Keletas jų yra tiriama, ir lauksime jų registracijos ateinančiais metais. Iš 2020 metų sąrašą papildysiančių 28 naujų javų veislių (išskyrus kukurūzus) 13 – žieminių javų veislių. Komisija į sąrašą pasiūlė įrašyti 13 žieminių kviečių veislių, iš kurių dvi – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkų sukurtos labai gerų ir gerų kepimo savybių grūdus užauginančios veislės Silva ir Taurija, taip pat Vokietijos selekcininkų sukurta labai gerų kepimo savybių žieminių kviečių veislė Galerist bei gerų kepimo savybių veislės Admont, Artheon, Askaban, Bosporus, Emblem (ankstyvesnė veislė), Informer, KWS Spencer, Materius, SY Landrich ir Švedijos selekcininkų sukurta veislė Festival, kurios tyrimo metais pasižymėjo geru žiemojimu ir gausiais derliais (2016–2019 m. derliaus vidurkis iš visų 4 augalų veislių tyrimo skyrių – apie 10 t ha-1). Didžiausią derlių per 3 metų tyrimo laikotarpį Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje lietingaisiais 2017 metais subrandino geromis kepimo savybėmis pasižyminčios veislės Bosporus (13,21 t ha-1) ir Festival (13,07 t ha-1).
Vasariniams augalams 2018–2019 m. laikotarpis nebuvo palankus: 2018–2019 m. pavasarį ir vasarą buvo ypač karšta ir sausa. Atsižvelgiant į tai, kad visos veislės buvo tiriamos tomis pačiomis sąlygomis, į 2020 m. sąrašą buvo pasiūlyta įrašyti net 8 vasarinių kviečių veisles: 6 iš jų (Herero, Intelligence, KWS Expectum, KWS Helium, KWS Spindrift ir PS Perliĉka) sukūrė Vokietijos selekcininkai, 2 (WPB Lambada ir WPB Troy) – Nyderlandų selekcininkai. Derlingiausios per 1–2 tyrimo metus pasirodė veislės WPB Troy ir WPB Lambada, kurių derlius karštaisiais 2018-aisiais Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje siekė atitinkamai 8,36 ir 8,33 t ha-1.
Derlingiausios veislės
Komisija pritarė, kad į 2020 m. sąrašą būtų įrašytos 5 vasarinių miežių veislės: Kingdom ir Leandra, sukurtos Vokietijos selekcininkų, Prancūzijos selekcininkų sukurtos veislės Klarinette ir LG Nabuco bei veislė Greenway, sukurta Danijos selekcininkų. Komisija taip pat pasiūlė registruoti Lietuvoje danų sukurtą veislę, kuriai selekcininkas iki šiol nepasiūlė tinkamo pavadinimo. Numatoma, kad ši veislė bus įrašyta į sąrašą tik po metų, sulaukus tinkamo selekcininko pasiūlyto pavadinimo bei patikrinus pavadinimo tinkamumą ir atsižvelgus į reikiamus terminus. Didžiausią derlių 2018 m. metais Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje subrandino veislės Klarinette (8,42 t ha-1) ir Greenway (8,42 t ha-1). Verta prisiminti, kad nuo 2013 m. visos vasarinių miežių veislės tiriamos tuose pačiuose augalų veislių tyrimo skyriuose, neskirstant miežių į pašarinius ar salyklinius, taikant vienodas auginimo technologijas, įskaitant ir tręšimą.
Sąrašas pasipildys 2 naujomis avižų veislėmis: Frekula DS, sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkų, ir Avenue, sukurta Vokietijos selekcininkų. Frekula DS veislė didžiausią derlių užaugino Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje 2019 m. – 7,27 t ha-1, Avenue – 9,82 t ha-1 2018 m. Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje (veislė, komisijai pasiūlius, buvo tirta 2 metus).
2020 m. sąraše – net 6 ankstyvųjų kukurūzų ir 10 vidutinio ankstyvumo kukurūzų veislių. Galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę rinktis šias naująsias veisles: ankstyvųjų kukurūzų veisles SM Amber, SM Grot, SM Pomerania (Lenkija), Anselmo ir Versalo (Austrija), ES Constance (Prancūzija), taip pat vidutinio ankstyvumo veisles Astringa, Enton, Grapinga, Kiwinga, Silonga (Austrija), Alone, CS Wanti, Friendli CS, Mastoc, SY Abelardo (Prancūzija). Bus registruojama pernai komisijos pasiūlyta Šveicarijos selekcininkų sukurta veislė Megalo, sulaukusi teigiamų IVS tyrimų atlikimo rezultatų. Komisija pasiūlė registruoti dar 4 vidutinio ankstyvumo veisles, tačiau jos liks „laukiamųjų“ sąraše dėl tęsiamų IVS tyrimų. Visos registruojamos kukurūzų veislės pasižymi ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir sukaupiamu dideliu (25,80–21,20 proc.) sausųjų medžiagų kiekiu.
Gausesnis cukrinių runkelių veislių pasirinkimas
Sąrašas bus papildytas 10 naujų cukrinių runkelių veislių, kurios yra gana derlingos, o jų šakniavaisiuose kaupiasi nemažas cukraus kiekis: Danijos selekcininkų sukurtos veislės Bonbon, Fantoom, Lynx ir Tattoo, Vokietijos – Albinus, Klarissa KWS, Smart Edda KWS ir Belgijos – Bison, Hopper Smart ir Ouragan. Veisles Bonbon ir Hopper Smart komisija pasiūlė pernai, bet tik dabar baigtas jų IVS tyrimas. IVS tyrimų pabaigos Danijoje laukia 1 komisijos pasiūlyta Vokietijos selekcininkų sukurta cukrinių runkelių veislė. Didžiausiu šakniavaisių cukringumu pasižymėjo Albinus (19,27 proc.), Bison (18,99 proc.) ir Ouragan (18,60 proc.), tačiau didžiausią baltojo cukraus kiekį sukaupė veislės Albinus ir Bison (16,31–16,30 t ha-1). Selekcininkų duomenimis, visos veislės yra tolerantiškos rizomaniją sukeliančiam virusui, Bison ir Lynx tolerantiškos nematodams, Lynx ir Tattoo vidutiniškai tolerantiškos Aphanomyces genties grybų sukeliamoms ligoms.
Sąraše – dar 2 registruotos Conviso Smart grupės veislės Smart Edda KWS ir Hopper Smart, sukurtos taikant technologines inovacijas, tolerantiškos plataus spektro ALS inhibitorių grupės herbicidui Conviso One.
Aliejinių ir pašarinių augalų veislės
Mūsų žemdirbiai augina daug žieminių ir vasarinių rapsų. Tai vertingi aliejiniai ir energetiniai augalai, kurių sėklos turi didelę paklausą. Komisija, kaip ir kasmet, ypač atidžiai atrinko žieminių rapsų veisles – tik 6 iš 8 žieminių rapsų veislių buvo pasiūlytos registruoti. Tai Vokietijos selekcininkų sukurtos rapsų hibridų veislės Android, Architect, Phantom, Temptation, V 316 OL (kodo formos pavadinimas) ir Belgijos selekcininkų sukurta rapsų hibridų veislė – INV1120 (kodo formos pavadinimas). Jų visų žiemkentiškumas įvertintas daugiau negu 6,5 balo, o derlius artimas arba didesnis už standartinių veislių vidurkį (5,03 t ha-1).
Iš 6 naujų siūlomų registruoti vasarinių rapsų didžiausiu derlingumu (3,37 t ha-1) pasižymėjo hibridinė veislė Lavina (kilmės šalis – Vokietija). Taip pat bus užregistruotos 2 rapsų hibridų veislės, sukurtos pagal technologiją „švarus laukas“, jos yra genetiškai atsparios imidazolinono grupės veikliosioms medžiagoms.
Reikia pažymėti, kad beveik visos registruojamos rapsų veislės pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose priskiriamos maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 18 ϻmol g-1 gliukozinolatų). Didesnį gliukozinolatų kiekį sukaupia tik vienos vasarinių rapsų veislės sėklos.
Bus registruotos 3 Vokietijos selekcininkų sukurtos pupų veislės – Mallory, Trumpet ir Victus. Selekcininkų duomenimis, paukščių pašarui ypač tinkama veislė Victus, savo sudėtyje turinti žemą vicinų ir konvicinų kiekį (15–20 kartų, palyginti su veislėmis, kurios neturi šios ypatybės). Taip pat bus registruota viena Prancūzijos sėjamųjų žirnių veislė – Kameleon. Ši veislė tyrimo metais subrandino 4,06 t ha-1 derlių.
Komisija pasiūlė, bet sąrašas nepasipildys 2 raudonųjų eraičinų veislėmis, sukurtomis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto selekcininkų. Lenkijos augalų veislių tyrimo centre COBORU tęsiamas šių veislių IVS tyrimas.
Veislių registravimo reikalavimai
Kai už kiekvieną naujai registruojamą augalo veislę bus sumokėta nustatyta valstybės rinkliava, sąrašas bus patvirtintas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu ir su naujųjų augalų veislių būdingiausių savybių aprašais atspausdintas specialiame leidinyje. Duomenys apie naujai registruotas, iš sąrašo išbrauktas augalų veisles, apie pasikeitusius augalų veislių palaikytojus ar veislių pavadinimus bus perduoti Europos Komisijai ir veislės bus įrašytos į Europos Sąjungos bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus arba išbrauktos iš jų. Po augalų veislių įrašymo į minėtus katalogus jų dauginamąją medžiagą galima tiekti visos Europos Sąjungos rinkai. Reikia pažymėti, kad apie pusė į sąrašą naujai įrašomų veislių bus pirmą kartą įtrauktos į Europos Sąjungos katalogus. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo 2019 metų duomenys bus paskelbti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, kurioje tokius duomenis galima rasti nuo 2005 metų. Žemdirbius kviečiame aktyviai jais domėtis, lankytis AVT skyriuose rengiamose Lauko dienose ir detaliau susipažinti su veislėmis, kurios galbūt bus registruojamos ateinančiais metais
