Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas Albertas Gapšys sako, kad ekonomine prasme šie pokyčiai mums naudingi – klimatas tampa toks pat, kaip Pietų Europoje, kur derliai tradiciškai didesni nei pas mus, sezonas ilgesnis ir su jais konkuruoti mums buvo sunku. Iš kitos pusės, mums reikia perimti ir jų ūkininkavimo reglamentavimą. Kol neprisitaikysime prie klimatinių sąlygų ir neatrasime naujų veislių bei technologijų, derliai bus mažesnis.
Augintojai lūkuriuoja
„Mūsų augintojai kol kas lūkuriuoja. Rudenį pasodinti tik žieminiai česnakai. Drėgna ir šilta. Jei neužklups šalčiai, jie gali tiesiog supūti. Lietuvių patirtis ir veislės, kurios pasiteisino ir buvo atrinktos per dešimtmečius, nebetinka. Reikia galvoti apie naujas. Be to, yra grėsmė, kad dabar bus gana daug lietaus, bet pavasarį ir vasarą vėl ateis sausra“, – aiškina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Ji pateikia ir pavyzdį – nors augintojai investuoja į lietinimo sistemas, tačiau jos tik palaiko augalų gyvybingumą, bet geram augimui vandens būna per mažai. Be to, jei prasideda sausra, upės ir upeliai nusenka. Reguliuojamas drenažas, galintis išlaikyti vandenį, kuris dabar įvardinamas kaip išsigelbėjimas, ypatingai brangus ir niekas nežino, ar jis pasiteisins ilgalaikėje perspektyvoje. Pernai šia sistema daržovininkai domėjosi JAV. Viename šalies krašte sistema veikia puikiai, kitame nepasiteisino.
„Mums reikia platesnio požiūrio. ES jau kalbama, kad nuotekų vanduo turi būti perdirbamas ir panaudojamas laistymui. Tokių pavyzdžių mes turime ir tai pasiteisina. Pavyzdžiui, Izraelio patirtis rodo, kad šis vanduo daržovių vanduo kur kas tinkamesnis nei paprastas“, – apie naujas technologijas aiškina Z. Cironkienė.
Jis sako, kad jei bus toks visos ES reglamentas to nereikia bijoti, nes tai būtų pažangi sistema, sprendžianti sektoriaus bėdas.
„Nežinia kaip bus su kenkėjais. Per šiltą žiemą jie nežūsta. Be to, vis daugiau augalų apsaugos priemonių išbraukiama iš leistinų naudoti sąrašo. Likusios jei, klimatas būna ekstremalus, veikia kur kas prasčiau nei turėtų“, – subtilumus aiškina Z. Cironkienė ir prisipažįsta, kad didžiausia bėda, jog niekas nežino, kokio klimato laukti kitais metais.
Nebetinka reglamentas
Tačiau svarbiausia problema – kokias veisles rinktis. Jei toks klimatas kaip dabar bus ilgalaikis, galima rinktis ilgesnės vegetacijos veisles, kurios derlingesnės.
„Mūsų laukia ir kita bėda – įvairios taisyklės reglamentuoja iki kada derlius turi būti nuimtas. Valdininkai nori šį laiką dar paankstinti, kad būtų galima patogiai viską suskaičiuoti ir kuo anksčiau išmokėti tiesiogines išmokas. Mes juokaujame, ką daro valdininkai Didžiojoje Britanijoje ar kitose valstybėse, kur derlius lauke paliekamas iki vėlyvo rudens“, – dėsto Z. Cironkienė.
Kitas klausimas – netgi tradiciniai pirkėjai užsienyje jau žvalgosi tiekėjų iš kuo daugiau šalių ir taip mėgina apsisaugoti nuo netikėtumų, jei viename ar kitame regione nutiktų stichinė nelaimė.
„Iš valstybių, kuriose klimatas kitoks, turime perimti ir veiklos reglamentavimą. Turime žvalgytis į Italiją ir Ispaniją, perimti jų technologijas“, – aiškina A. Gapšys ir sako, kad perėjimas priklausys nuo to, kaip greitai ūkininkai supras, kad klimato kaita ne laikinas, o ilgalaikis dalykas.
Mes jau trečius metus iš eilės matome, kad klimatas keičiasi ir tik patys didžiausi optimistai gali tikėtis, jog viskas grįš į senas vėžes. Vien dėl šių pokyčių per metus mes prarandame milijoną tonų grūdinių kultūrų derliaus.
„Daržovininkai taip pat turės keistis, nes aišku, kad be lietinimo jų neužauginsime, nors pernai bulvių ir kitų daržovių derlius buvo geresnis nei laukta“, – aiškina ekspertas.
Jis pastebi, kad nėra blogai, kai žmogus dar gali pakeisti ir prisitaikyti. Mes esame būtent tokioje juostoje, kurioje galima normaliai ūkininkauti.
„Tačiau tam reikia keisti ir reglamentavimą. Pavyzdžiui, tręšimas organinėmis trąšomis draudžiamas nuo spalio iki balandžio, nes žemės įšalus. Dabar nėra jokio įšalo ir galima puikiai tręšti. Tai tiesiog teisės aktų pritaikymas prie gyvenimo. Jei sugebėsime prisitaikyti, gausime net geresnius derlius nei iki šiol“, – prognozuoja A. Gapšys.
