Paroda, skaičiuojanti 85 metus, lankytojų laukia sausio 17–26 d. Ją aplanko daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, kurie 116 tūkst. kvadratinių metrų siekiančiame plote gali pamatyti, ragauti, uostyti ir gėrėtis net 1660 eksponatų.
Vienas keisčiausių šios parodos dalyvių – Rusija. Nors sankcijos ir embargas vis dar galioja pilnu tempu, tačiau ši šalis parodoje visada laukiama, nes paprastai nuomojasi visą paviljoną, o tai reiškia didelius pinigus organizatoriams.
Visgi rusai nebūtų rusais jei nepamėgintų ir čia įvesti savų taisyklių ar nesilaikyti bendrų nuostatų. Toks elgesys šį kartą baigėsi skandalu: Vokietijos tarnautojai uždraudė rusų ūkininkams prekiauti atsivežtais produktais, tačiau šie mėgino savo produkciją, kurią tikėjosi parduoti, įsivežti nelegaliai lagaminuose, būk tai „savo reikmėms“, rašo kp.ru.
Bėdos prasidėjo kai Rusijos logistikos bendrovė, kuriai Rusijos Žemės ūkio ministerija patikėjo lydėti rusų ūkininkų produkcijos gabenimą į Vokietiją, nesutvarkė reikalingų dokumentų, su kuriais maisto produktai galėtų kirsti sieną ir problemą spręsti atsisakė, pareiškusi, kad niekam nieko nežadėjo, ir kad dabar nieko neįmanoma padaryti, apie problemų pradžią dėsto kp.ru.
Nusispjovė ant reikalavimų
To pasekmė – Rusijos paviljonas kažkoks ne toks ir ryškiai skyrėsi nuo kitų prekybininkų. Prekystaliai lūžo nuo delikatesų (nuo kvapnių Voronežo pomidorų iki Astrachanės eršketų), bet dažniausiai jų negalima buvo nei nusipirkti, nei paragauti. Kitaip nei kitų šalių paviljonuose, kuriuose prekyba virė.
– Dauguma įmonių net nesivargino, kai pamatė Europos Sąjungos reikalavimų sąrašą – ilgai ir brangu, – atsakė kitos. – Su dokumentais taip pat vargas.
– O iš mūsų apskritai 300 kg dešros vokiečiai konfiskavo, – pasiskundė ūkininkė Tatjana Jeremkina.
Galiausia dauguma, nenorėdami rizikuoti, atsivežė... muliažus.
Nepraleido pro akis
Kitų šalių paviljonuose eksponuojamų apetitą žadinančių produktų fone muliažai, eksponuojami rusų stenduose, kėlė visuotinę nuostabą. O kai kurie ūkininkai net muliažais nepasirūpino. Didžiulis vieno iš stambių Rusijos mėsos perdirbėjų stendas, pavyzdžiui, buvo įrengtas kaip gražus biuras su baltais stalais, ant kurių nebuvo nė vieno delikateso!
Suvokdami visus galimus nesklandumus, rusų ūkininkai nepabūgo rizikos ir išskubėjo į Berlyną prisikrovę pilnus lagaminus delikatesų. Neva, „savo reikmėms“. Šių lagaminų turinį jie vėliau ir išdėliojo regionų stendų vitrinose.
Kol rusai dar bandė susivokti, kas šioje parodoje leidžiama, o kas draudžiama, per garsiakalbius buvo paskelbta apie gaisro evakuaciją. Visi buvo išvaryti, nebuvo leista pasiimti net rankinių ir drabužių. Kai paviljonas vėl buvo atidarytas, paaiškėjo, kad nuo kai kurių prekystalių dingo produktai. Kol rusų nebuvo, jų prekystalius apėjo Vokietijos veterinarijos tarnybos atstovai ir surinko visus jiems netinkančius produktus. Iš viso, kaip pareiškė veterinarai, jie konfiskavo 280 litrų nelegalių produktų be muitinės pažymų. Teisiškai jie buvo visiškai teisūs.
Lietuviams problemų nebuvo
Šalys, kurios laikėsi taisyklių, jokių sunkumų nepatyrė.
Lietuvos ekspozicijoje, kaip vienas iš pagrindinių akcentų, parodos lankytojų lauks įspūdingo dydžio – 45 kg sveriančio – lietuviško šakočio pjaustymas ir degustacija. L. Sadauskienės individualios įmonės darbuotojų šakotis, gavęs Šimtmečio maisto produkto vardą, keptas lauke, su beržinėmis malkomis, 7 valandas.
Jo gaminimui prireikė net 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, tiek pat kilogramų grietinės ir cukraus. Pernai pagrindiniu akcentu buvo 86 kg. sveriantis tradicinis baltas sūris. Tokio dydžio produkto užteko pavaišinti maždaug tūkstančiui žmonių – sūris buvo supjaustytas gabaliukais ir per kelias valandas išdalintas parodos lankytojams.
Tačiau jį pagaminti ir atgabenti į Vokietiją buvo gana sudėtinga. Užsakovams teko pavargti ieškant įmonės, kuri sutiktų to imtis ir iš tonos pieno išspaustų tokį sūrį, nes vien rasti tinkamo dydžio sūrmaišį nėra paprasta. Šiemet Lietuvai atstovaus dvylika gamintojų, kurie parodos lankytojams pristatys tautinio paveldo ir ekologiškus gaminius.
Kaip ir kasmet savo maisto produktus, gėrimus bei dirbinius mūsų šalies gamintojai pristatys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įrengtoje ekspozicijoje. Čia lankytojų lauks bityno „Devyni medūs“ desertai, pagaminti iš šio bityno medaus ir šaltyje džiovintų įvairių uogų, o parodos lankytojams, norintiems saldaus, skanaus, cukraus neturinčio šokolado bus pasiūlytas naujausias bityno sukurtas produktas – „Medaus šokoladas“.
Lankytojai Lietuvos ekspozicijoje ras ir mažosios bendrijos „Medaus magija“ gaminamų medaus desertų, tikrų „vitaminų bombų“, juk jiems pagaminti naudojamos šalčiu džiovintos uogos, daržovės, vaistažolės, taip išsaugomi beveik visi produkte esantys vitaminai ir mineralai.
Radviliškių kaimo kepykla vilios parodos lankytojus natūralia, ajeras kvepiančia lietuviška rugine duona ir šimtalapiais, smalsiausieji galės savo akimis išvysti, kaip gimsta tradicinis lietuviškas, namų šiluma kvepiantis šakotis – tokią galimybę suteiks L. Sadauskienės individuali įmonė, gaminti konditerijos gaminius.
Taip pat ekspozicijoje lankytojai galės paragauti ir uždarosios akcinės bendrovės „Sadera“ natūraliomis uogomis kvepiančių, negazuotų limonadų, pagamintų nenaudojant jokių cheminių priedų, konservantų, aromatų ar dažiklių. Čia pakvips ir kaimiško dūmo kvapo mėsos gaminiais, pagamintais pagal senolių tradicijas, naudojant tik natūralius prieskonius, kuriuos pristatys uždaroji akcinė bendrovė „Šerno pėda“.
Mažoji bendrija „Piscator“ kvies parodos lankytojus įvertinti produktus, pagamintus iš lietuviško šamo, o uždaroji akcinė bendrovė „Versala“ pasiūlys desertus, gaminamus iš... agurkų. Maža šeimos įmonė „Šušvės midus“ kvies lankytojus paragauti pagal senąsias gamybos tradicijas gaminamo midaus, gaminamo iš nuosavo bityno medaus.
Tautodailininkė, juvelyrė Danutė Tikužienė supažindins parodos lankytojus su sertifikuotais Lietuvos tautinio paveldo gintaro ir žalvario dirbiniais, o Lietuvos ūkininkų draugija pristatys savo narių – Aušros Petrauskienės,
Vaidos Druskytės ir Jūratės bei Česlovo Gudžių – sukurtus darbus: tautinio paveldo sertifikatu įvertintas lėles, iš tauriųjų ir spalvotųjų metalų gaminamus bei pagal archeologinius pavyzdžius restauruotus papuošalus, juodosios keramikos technika pagamintus indus. Lietuviškus, tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus, prieš kuriuos neatsilaiko daugelis žmogaus sveikatai kenkiančių bakterijų, pristatys uždaroji akcinė bendrovė „Evija ir partneriai“.
Mažoji bendrija „Bioproduktas“ pristatys pluoštinių kanapių sėklas, aliejų, baltymus, miltus arbatas bei kitus produktus.
