„Pupų sėklos, kurios parduodamos šių metų sėjai, dėl sudėtingų praeitų metų sąlygų neatitinka minimalių ES nustatytų daigumo reikalavimų. Jis turi būti 80 proc. Tačiau sertifikuojant veislinę medžiagą kelių procentų pritrūksta“, – problemą įvardina Sergėjus Fedotovas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius.
Tarnyba planuoja kreiptis į ES, kad būtų sumažinti reikalavimai daigumui. Taip nutiko dėl sausros. 2018 m. buvo panaši situacija, tačiau tada dėl per didelės drėgmės. Tada prasčiau dygo kviečiai.
„Jei sezonas būna nepalankus, tai atsiliepia ir sėklų daigumui ir būna sunkumų su sėja. Reikia pasakyti, kad daigumas nėra katastrofiškai mažas. Jei reikalavimas 80 proc., tai pupų sudygsta 76–78 proc. Panaši padėtis visoje Europoje“, – dėsto S. Fedotovas.
Vadovas sako, jog viliasi, kad ES leidimas bus gautas ir bus leidžiama pardavinėti tokią veislinę medžiagą, tačiau ji bus specialiai pažymėta, kad pirkėjams nesusidarytų klaidingas įspūdis, jog ši prekė atitinka visus reikalavimus.
Kaip realiai bus po sėjos nežino niekas – dalis ūkių sėklas ruošiasi patys.
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas sako, kad jo paties ūkyje sėklos užaugo ir daigumas geras. Problemos galėjo būti ten, kur drėgmės buvo mažiau ir javai per anksti uždžiūvo.
Dalis ūkių sėklą ruošia patys. Kiti ją perka iš specializuotų įmonių ar ūkių, nes negali įsigyti tokios paruošimo įrangos, kaip turi tuo užsiimančios bendrovės. Be to, ne visi gali įpirkti aukščiausios klasės dauginamąją medžiagą iš užsienio. Tada jie perka mažesnio atsėlio grūdus iš specializuotų įmonių ir kitais metais javų veislinę medžiagą ruošiasi patys. Tačiau taip gana ženkliai sutaupo.
Tačiau kaip digs pačių paruošta veislinė medžiaga nežino niekas. Tą bus galima pamatyti tik augalams pradėjus stiebtis iš dirvos.
Kiti sektoriai susiduria su kiek kitomis bėdomis – Lietuva maža šalis ir perka gana mažus kiekius aukščiausios kokybės veislinės medžiagos. Jei kitose valstybėse nutinka stichinės nelaimės, pritrūksta gerų sėklų, kurias augintojai dažnai atiduoda didesniems klientams.
„Morkų ar burokėlių sėklų, kurias galime užsiauginti, visada turime. Tačiau pačios aukščiausios kokybės kartais pritrūksta. Dėl to augintojai jas stengiasi užsakyti kuo anksčiau. Be to, jei jos išaugintos Pietų šalyse, mūsų klimatui nelabai tinka“, – dėlioja Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
