Jis pasiruošęs atsakyti ir į klausimus, kuo skiriasi parama pas mus ir pas juos bei kodėl lietuviams auginti melžiamas karves neapsimoka, o lenkams savo ruožtu apsimoka jas pirkti ir vežtis pas save.
– Kokia šiandien Lenkijos ūkių būklė? Mes pergyvenome trejus nepalankius metus ir dalis žemdirbių patyrė nuostolių.
– Pas mus taip pat buvo nederlingi metai. Kai kuriuos regionus alino sausra. Mūsų Vyriausybė davė 2 mlrd. eurų paramos iš nacionalinio biudžeto. Tai nėra daug. Ūkininkų 1,3 milijono. Tačiau ne visi nukentėjo. Jei nuostoliai buvo daugiau kaip 70 proc. kompensacija 1000 zlotų (234 eurai) hektarui, jei iki 50 proc. tai 500 zlotų hektarų, jei iki 30 proc. 300 zlotų. Neapsidraudę gavo tik pusę sumos. Realūs nuostoliai buvo kur kas didesni nei parama. Net 1000 zlotų suma nepadengė praradimų. Aš pats kviečių vietoj 8 t., kiek kuldavau vidutiniškai, kūliau tik 3 t.
Tačiau mes įsitvirtinome pasaulinėje rinkoje ir eksportas tik auga. Tai mus gelbsti. Iš kitos pusės, daug bėdų kelia Afrikinis kiaulių maras. Jo žala milžiniška, nes liga apėmė pusę šalies teritorijos ir tai stabdo visą sektorių.
Dar vienas svarbus dalykas, mažinantis pelningumą, tai didėjantys atlyginimai ir augančios sąnaudos.
– Koks Lenkijos ūkiuose vidutinis atlyginimas?
– Minimalus darbo užmokestis apie 400 eurų, vidutinė alga pagal statistiką apie 1000 eurų neatskaičius mokesčių. Tačiau pas mus jau dirba 1,5 milijonų ukrainiečių, kurie nesutinka dirbti už 400 eurų. Iš kitos pusės supirkimo kainos tokios pat, kaip prieš 17 metų ir matome, kad jos tik kris, nes didėja spaudimas iš Ukrainos. Mums didžiulis smūgis buvo embargas Rusijai, kuri buvo milžiniška rinka. Iki šiol nesuprantame, kaip mes iš jų perkame 7 mln. tonų anglies, o mes jiems negalime parduoti obuolių.
– Ką galėtume vadinti vidutiniu Lenkijos ūkiu?
– Statistiškai vidutinis ūkis 10,5 hektaro, tačiau vienuose regionuose vidurkis 5 hektarai, kitur apie 30 hektarų. Oficiali politika išlaikyti šeimos ūkius. Paramos lubos 300 hektarų, nors yra ūkių po kelis tūkstančių hektarų, kurie jokios paramos negauna. Konglomeratų, valdančių po keliolika tūkstančių hektarų nėra. Daugiausia apie 10 tūkst. ha ir jų tik keletas.
Mus išgelbėjo, kad net sovietmečiu čia nebuvo kolūkių, toliau vystėsi šeimos ūkiai.
– Ar žemė parduodama laisvai?
– Dauguma žemės nuosava, tačiau apie 1,5 mln. hektarų priklauso valstybei ir šie plotai nuomojami. Tai palengvina įvairių programų vykdymą, nes jau keletą metų negalima šios valstybinės žemės įsigyti. Didžiausias plotas, kurį galima turėti nuosavybės teise, 300 hektarų. Perkant sklypą reikia gauti leidimą iš valstybės, nes ji turi pirmumo teisę įsigyti sklypą. Ji kuri kartais ją perka ir perleidžia kitiems ūkininkams.
– Kaip šeima išgyvena iš 10 ha, toks pas jus vidutinis ūkis?
– Tai statistika. Jei nori užsiimti mėsine gyvulininkyste ir iš to gyventi, reikia bent 100 hektarų. Pavyzdžiui, 120 hektarų ūkis laiko 100 karvių ir šimtą kiaulių, o prieauglį parduoda čekams ir slovakams, nes jie moka daugiau nei vietiniai. Seniūnijoje tokio dydžio ūkis dažnai būna didžiausias. Tačiau daug šeimų gyvena iš 25-30 hektarų laikydamos iki 30 melžiamų karvių. Pieno kainos nukrito, dabar už kilogramą mokama 30 euro centų. Pieno sektoriuje 90 proc. ūkių kooperuoti. Mėsos sektoriuje dominuoja privatūs perdirbėjai. Sodų ir daržovių augintojų sektoriuje gamintojų grupės. Lenkija prieš kelis metus gavo gana didelę baudą už viršytą pieno kvotą. Dabar už ūkininkus jas moka kooperatyvai, kurie baudoms mokėti ėmė kreditus, ir vėliau atskaičiuoja iš ūkininkų. Dėl to penkis metus supirkimo kainos bus mažesnės.
– Kokią paramą gauna Lenkijos ūkininkai?
– Yra parama pagal bendrą ES politiką ir tiesioginės išmokos, kaip ir kitur. 80 litrų hektarui lengvatinio dyzelino – už kiekvieną litrą grąžinamas zlotas. Pas mus sistema kitokia nei Lietuvoje. Ūkininkas perka kurą ir tik po to gauna kompensaciją, o ne gauna lengvatą pirkdamas. Jie turi gyvulių hektarui remiamas dyzelino norma padidinama iki 120 litrų hektarui. Dengiama 65 proc. draudimo įmokos, tačiau tik 14 proc. ūkininkų draudžia pasėlius. Remiama selekcinė medžiaga. Mokesčiai nuo tiesioginių išmokų neskaičiuojami, skirtingai nei Čekijoje ar Slovakijoje.
Jaunieji ūkininkai 5 metus gauna papildomas išmokas.
– Kokius žemės mokesčius moka lenkai?
– Žemės mokesčiai susieti su žemės kokybe – visa žemė suskirstyta į šešias kategorijas pagal derlingumą. Mokesčiai nuo 30 iki 42 eurų už hektarą, tačiau pačios prasčiausios žemės iš vis neapmokestinamos. Žemės mokestis susietas su javų kaina.
Žemės kaina nuo 4000 iki 10000 eurų. Valstybinė žemė paprastai brangesnė nei privati.
– Kodėl Lenkijos ūkininkams apsimoka supirkinėti lietuviškas karves? Ar yra kokia nors parama?
– Paramos nėra. Tiesiog Lietuvoje karvės pigesnės, o normaliai ūkininkaujant bandą reikia atnaujinti. Karvė naudinga keturias laktacijas, po to perkama nauja. Pas mus didesnė rinka, labai daug eksportuojame, be to, pieno kaina aukštesnė.
– Į kur eina Lenkijos ūkis – stambėja, atsiranda daugiau stambių ūkių?
– Politikai jau penkis metus remia tik šeimos ūkius. Tai prioritetas. Dėl to draudžiama turėti daugiau nei 300 ha žemės. Šis draudimas apeinamas – formina ant šeimos narių, vaikų. Jei žemę pirkai, jos 10 metų negali parduoti ir įsipareigoji dirbti. Tačiau didžiausia parama iki 75 hektarų. Toliau ji mažėja. Duodama parama genofondo išsaugojimui, įvairovės palaikymui. Tačiau visur yra ribojimai, kad parama nebūtų koncentruota viename ar keliuose ūkiuose. Be to, daugiau kaip 150 tūkst. eurų paramos ūkis negali gauti ir skaičiuojami susieti ūkiai.
– Labai išaugo eksportas, o kaip to pasiekėte?
– Mes sugebame gaminti pigiai ir išlaikome kokybę. Be to, mūsų kooperatyvai visada buvo orientuoti į eksportą ir perdirbimą. Tai prasidėjo maždaug 2000 m., kai atėjo ES parama. Programose dalyvavo tiek privatūs, tiek kooperatiniai perdirbėjai. Jie pieno sektorius kooperatinis, tai mėsos priklauso privačiam sektoriui.
Valstybė dabar remia ne patį perdirbimą, bet ir įėjimą į kitas rinkas. Be to, veikia eksporto paramos fondai, į kuriuos atskaičiuojami pinigai nuo kiekvieno eksportuoto kilogramo, nesvarbu, ar tai mėsa, ar tai grūdai. Iš šių pinigų skatinamas eksportas į Europą ir įėjimas į kitų šalių rinkas.
– Ačiū už pokalbį.
