Briuselyje vyksiančio Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos susitikimo metu Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai, drauge su Lenkijos žemės ūkio rūmais bus ir kolegos iš Čekijos, Vengrijos, galimai – ir iš Latvijos bei Estijos.

„Mes padedame derybininkams, kurie derasi aukštesniame lygmenyje dėl mūsų interesų. Jei mūsų čia nebus ir ūkininkai neprotestuos, bus pasakyta, kad tiesiog nėra problemų. Taip Europos biurokratams parodome, jog problema yra. Kitaip jie pagalvos, kad visos problemos išspręstos. Dabar mes tiesioginių išmokų hektarui gauname mažiau kaip 180 eurų, o ES vidurkis 266 eurai. Norime būti kuo arčiau šio vidurkio“, – aiškina Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jis sako, kad akcijos duoda efektą, nes buvo protestuojama ir prieš prasidedant šiam finansiniam periodui. Tada išmokos buvo padidintos daugiau nei žadėta.

Lietuvos prioritetas Sanglaudos fondas, bet ne ūkininkai

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus vaizdo įraše teigė, kad gilinantis į valstybių išsakytus prioritetus – žemės ūkio paramą palaikė Lenkija, Estija, Latvija, Vengrija, bet ne Lietuva.

„Lietuva labiau palaikė Sanglaudos fondų didinimą. Tai nėra žemės ūkis, tai nėra kaimo plėtra. Atvykę už savo lėšas ūkininkai kelia reikalavimus, kad kaimo plėtra būtų viena iš prioritetų, mus atstovaujančios valstybės atstovai, ministrai, kelia kitus prioritetus. (…) Tikimės, kad Vadovų Taryboje prezidentai ir premjerai išsakys pozicijas, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra reikalingi. (…) Ignalinos atominės elektrinės uždarymui reikia milijardų, Sanglaudos fondui reikia. Be abejo jie reikalingi, bet matome, kaip jei panaudojami, tai nėra darbo vietų kūrimas, tai fontanų sukūrimas miesto centruose, kelio statybos, galbūt kaimo mokyklų renovacijos, kurios vėliau uždaromos. Tai minkštosios programos“, – sako jis.

Skaičiai, kuriais piktinasi mūsų ūkininkai:

Lietuvai naujuoju 2021 – 2027 m. laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. Eur (2018 m. kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eur t. y. 26,2 proc. mažiau negu 2014–2020 m. laikotarpiu.

Pasiūlytas tiesioginių išmokų konvergencijos scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos vos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 m. Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 Eur už ha lygį, arba tik 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 Eur. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio. Lietuva yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o Belgija, Olandija, Graikija – viršūnėje.

Protesto reikalavimai:

Tiesioginės išmokos 2021-2027 m. programiniu laikotarpiu – ne mažesnės kaip ES tiesioginių išmokų vidurki

Parama Kaimo plėtros programai – ne mažesnio kaip 2014-2020 m. programinio laikotarpio lygio;

Vienodos nacionalinio prisidėjimo ribos žemės ūkio paramos schemoms – įskaitant Kaimo plėtros programą;

Radikaliai supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta;

Konkretūs finansiniai ir organizaciniai mechanizmai, skatinantys ir padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams, taip pat priemonės, skirtos naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams.

Palaiko ūkininkus

Prezidentas Gitanas Nausėda ELTA sakė, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl 2021–2027 metų finansinės perspektyvos, kuriais būtų mažinamas Sanglaudos fondų finansavimas.


„Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos, kurie numato drastiškai mažesnį Sanglaudos fondų finansavimą. Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir, deja, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą dviejų greičių Europos modelį“, – trečiadienį konferencijoje, skirtoje aptarti Lietuvos užsienio politiką, sakė G. Nausėda.

Prezidentas sakė suprantantis ir šalies žemdirbius, kurie yra nepatenkinti tiesioginių išmokų atotrūkiu tarp valstybių narių.

„Visiškai suprantu ir Lietuvos ūkininkus, kurie piktinasi dėl netesimų pažadų mažinti tiesioginio mokėjimo atotrūkį tarp valstybių narių, kas savo ruožtu sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas“, – teigė G. Nausėda.