– Įprastas klausimas – ar kainos kils?
– Gali būti, kad kai kurių maisto produktų kainos šiek tiek kils, ypatingai mėsos. Grūdų kaina žemesnė nei pernai metų. Tačiau yra tikimybė, kad jei keisis mokesčių sistema ir prekybininkai bus apmokestinti, tai kainas gali paveikti jei įmonės nuspręs, jog nuostolius reikia kompensuoti vartotojų sąskaita. Taip nutiks įvedus naujus mokesčius. Tada prekybininkai Kalėdinių pardavimų fone pradės didinti kainas tam, kad po Naujųjų metų, kai įsigalios nauji mokesčiai, vartotojams nebūtų šoko.
Kalbant apie tai, kas rinkoje vyksta šiuo metu, daržovių stygiaus kol kas nėra. Kainos pernai metų lygyje. Gal kiek brangesni svogūnai ir morkos. Bulvės pigesnės.
– Tačiau kainos ir taip auga, tą gali pastebėti kiekvienas, atėjęs į parduotuvę. Pavyzdžiui, sviestas, kuris mažmenoje brangsta, nors didmenoje pinga.
– Laikotarpis nuo 2015 m. buvo nuolatinis kainų didėjimas. Tai lėmė įvairūs veiksniai – nuo atlyginimo didėjimo iki klimatinių veiksnių. Be to, augant vartotojų perkamajai galiai tą atitinkamai įvertina ir prekybininkai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pagrindiniai produktai brango neypatingai daug.
Reziumuojant, jei ne politinės rizikos, tai didelių kainų pokyčių neturėtų būti.
– Kaip iš tiesų gyvena ūkininkai?
– Ūkių būklę analizuojame pagal vieną iš jų naudojamų apskaitos sistemų, kurioje yra apibendrinti duomenys. Galiu sakyti, kad tiek smulkūs, tiek stambūs pieno ūkiai 2018 metus baigė nuostolingai. Pieno supirkimo kainos auga lėčiau nei žemdirbių patiriamos išlaidos. Atsiranda daug ūkių, kuriems sekasi pakankamai blogai. Jų padėtis blogėja ne dėl išlaidų augimo, o dėl to, kad nekyla supirkimo kainos ir žirklės tarp pajamų ir išlaidų vis didesnės.
– Kaip grūdų augintojų rezultatai?
– Jie taip pat dirba nuostolingai, nes krito grūdų supirkimo kainos. Lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų kainos mažėjo 30–40 proc. Kadaise už kviečių toną eksportuotojai mokėjo virš 200 eurų, dabar iki 170 eurų, o išlaidos iš esmės nesikeičia. Net jei jos neauga, tai nemažėja.
– Gal daržovių augintojams lengviau?
– Jie gali skųstis tuo, kad dėl sausrų derlius mažesnis. Didelio optimizmo nemtau nė viename sektoriuje. Mūsų didžiausias pavojus ne mūsų valdžia, o pasaulinės rinkos pokyčiai ir klimato kaita. Jau treti metai turime kur kas mažesnį derlių nei gaudavome iki šiol. Kankina liūtys ir sausros.
Gal tik sodininkai neturėtų aimanuoti. Mums trūksta tik obuolių. Visų kitų kultūrų derlius pakankamai geras. Kainos taip pat.
– Kokia būtų išeitis?
– Mums reikia rasti technologijas ir užtikrinti, kad derlius būtų bent jau toks, kaip iki pokyčių. Viena iš išeičių daržovininkams laistymas, kad būtų galima kontroliuoti vandens stygių. Grūdininkams reikėtų ieškoti klimato pokyčiams atsparių veislių.
Aš pats asmeniškai tikiuosi, kad šie klimato pokyčiai laikini. Sausros ir liūtys negali tęstis nuolat. Juk prieš 6 metus imdavome rekordinius derlius ir staiga klimatas pakito. Dabar tiesiog blogų metų laikotarpis.
– Ačiū už pokalbį.
