Vakar vakaro duomenimis, leidimo šiai akcijai neišdavė tik Šiaulių miesto savivaldybė. Kitur nuo 11 val. ryto eismą kelias valandas gali trikdyti žemdirbių traktoriai. Ši įspėjamoji akcija tai pakelėse statytų žalių kryžių judėjimo tąsa. Veiksmais siekiama sustabdyti mokesčių didinimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į blogą ūkininkų padėtį.

Prognozuojama, kad akcijoje visoje Lietuvoje dalyvaus nuo 2 iki 3 tūkstančių traktorių. Nors ūkininkai oficialiai neplanuoja blokuoti kelių, tačiau dėl didelio žemės ūkio technikos kiekio, kai kur gali susidaryti kamščiai.

Akcijos trukmė planuojamas nuo valandos, tačiau dauguma rajonų leidimus išdavė 4 valandoms.

Pagal pirminį planą, kiekviename rajone turėjo dalyvauti apie 50–60 žemės ūkio mašinų, tačiau vakar vakare jau buvo kalbama apie kur kas didesnius skaičius. Pavyzdžiui, Lazdijiečiai tikisi atvažiuoti su 100 traktorių, kauniečiai, apie 150 ir išsidėstyti keliose vietose.

Antradienį, nuo 11 valandos, atriedėję iš įvairių ūkių, maždaug 150 traktorių stovės Babtų, Vandžiogalos ir Garliavos apylinkių seniūnijų keliuose.

Viena protestuotojų grupė rinksis Babtų seniūnijoje, ties automagistrale Kaunas-Klaipėda esančiame Kaniūkų kaimo kelyje. Kita protestų vieta numatyta kelyje A8, ties Vandžiogala. Trečia protestuojančių ūkininkų grupė rinksis Garliavos apylinkių seniūnijoje, Kazliškių kaime, Geležinkeliuko gatvėje.

Iš viso į akciją traktoriai ketina atvykti apie pusantro šimto Kauno rajono ūkininkų. „Mūsų santykiai su Kauno rajono savivaldybe geri, jaučiame nuolatinį vietos valdžios dėmesį, tačiau mūsų netenkina bendra Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika“, - akcijos išvakarėse kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

„Tikimės, kad „žalio kryžiaus“ ir ši akcija atkreips visuomenės dėmesį, kad žemės ūkis kaip sektorius gilioje krizėje. Nors stereotipas, kad ūkininkai labai gerai gyvena yra tik stereotipas ir neturi nieko bendra su tikrove. Paskutinius trejus metus žemdirbiai dirbo be pelno“, – pasakoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Nors kiek anksčiau žemdirbiai grasinosi, kad jei protestas traktoriais neduos rezultatų, jie važiuos į mitingą sostinėje. Tačiau dabar apie tai A. Macijauskas nebekalba.

Ūkininkų nestabdo ir valdžios draudimai. Pavyzdžiui, šalčininkiečiai, kurie negavo leidimo protestuoti savo rajone, jungsis prie kolegų Varėnoje ir Vilniaus rajone. Su pastaraisiais važiuos iki Vilniaus rajono savivaldybės. Akcijos pradžia 11 val. Molėtų plente.

„Nėra padėties be išeities. Reikia prisidėti prie protesto. Apie 20 traktorių važiuos į Varėną, apie 10 važiuosim į Vilnių. Turime tam leidimą, lydės policija. Mes nesakome, kad esame prieš valdžią, ar nenorime mokėti mokesčių. Tiesiog norime parodyti, kas vyksta kaime, nes dabar susidaro įspūdis, kad dėl visų blogybių šalyje kalti ūkininkai, kurie gauna daug lengvatų, perka naują techniką ir prabangiai gyvena“, – pasakoja Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Kamal Zulfijev ir piktinasi, kad niekas nekalba apie tai, kiek ūkininkai skolingi bankams, nes be paskolų naujos technikos tiesiog neįperka.

K. Zulfijev sako, kad jie už tai, kad gerai gyventų visi visuomenės sluoksniai, tačiau tam negalima supriešinti visuomenę. Pirmiausia reikia sutvarkyti pajamų surinkimą į biudžetą ir jo panaudojimą. Pinigai taškomi, o kai jų pritrūksta mokytojų atlyginimams, kaltais tampa ūkininkai, nors šie per paskutinius trejus metus dėl gamtos patyrė didžiulių nuostolių ir nebeturi iš ko pragyventi.

„Šalčininkų raj. praktiškai visi pienininkai ant bankroto ribos. Žmonėms už kilgramą pieno mokamai 21–22 ct. Prieš 10 metų mokėjo po 30–40 ct“, – pavyzdį pateikia K. Zulfijev.