Vos ne kiekvienos naujos didesnės fermos statybos ar plėtra sutinkama bendruomenės protestais.
Apie tai, kas vyksta šiame sektoriuje ir ko laukti žemdirbiams kalbamės su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu.
– Situacija gana keista. Viena ūkininkų organizacija rengia vadinamą „Žalių kryžių“ akciją, kita laikosi nuošalyje. Neaišku ir kokie realūs žemės ūkio praradimai. Kaip jūs vertinate šiuos procesus?
– Eurostato duomenimis 2018 m. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos gamybos kritimas didžiausias iš ES šalių. Tai lėmė gamtinės sąlygos. Ūkiams tikrai sunku.
Kalbant apie „Žaliųjų kryžių“ protestą, jį ne kartą esu pagyręs, nes ūkininkai rado būdą išsakyti savo skaudulius ir sulaukė dėmesio netrikdydami kitų sektorių veiklos. Tai nėra kelių blokada, kai kenkiama kitiems ir sulaukiama visuomenės pasipiktinimo. Ši akcija unikalus būdas ir ji vienija ūkininkus. Žmonės jungiasi prie jos ne pagal priklausomybę vienai ar kitai organizacijai. Kai stato kryžių žmogus negalvoja, kokios organizacijos pakviestas tai daro.
– Po šios akcijos bus kokie nors pasikeitimai?
– Buvau susitikęs su akcijos organizaciniu štabu, padiskutavome. Jie suplanavę kelis etapus. Jei ateinančią savaitę Vyriausybėje ir Seime bus patvirtintos nepriimtinos mokestinės iniciatyvos, gali būti, kad protestas bus tęsiamas. Pavyzdžiui, važiuojama su traktoriais į rajonų centrus.
Kol kas iš svarstymų Seimo komitetuose matau, kad didžiausi skauduliai užglaistyti, tik dar ne viskas apsvarstyta. Iniciatyvų daug ir iš skirtingų sričių.
Pavyzdžiui, Seimo kaimų reikalų komitete nepalaikyta Prezidento siūlymas didinti akcizą žymėtam dyzelinui ir pasiūlytas kitas variantas. Gyventojų pajamų mokesčio didinimas apima ne tik ūkininkus, tačiau sprendimas dėl to bus tik ateinantį trečiadienį. Taip pat neaišku, kas bus su Sodros lubomis. Galutinį vaizdą matysime po ateinančio trečiadienio.
Kai svarstymai baigsis, galėsime kalbėtis toliau.
– Kokia ūkių būklė? Matome, kad pieno sektoriuje mažėja tiek bandų, tiek primilžiai. Grūdininkai skundžiasi žemomis kainomis. O kaip kitose šakose?
– Pieno primilžiai mažėjant bandų ilgai buvo kompensuojamas produktyvumu, nes likę gerino bandas. Tačiau nuotaikos liūdnos. Ūkininkai tiesiai šviesiai kalba, kad kai baigsis įsipareigojimai palaikyti gamybą, nes buvo gauta ES parama, iš šios srities trauksis. Ministerijos darbas įtikinti žmones pakeisti savo nuomonę ir tęsti veiklą.
Gera žinia – Europos Teisingumo teismas pripažino, kad mūsų, vadinamosios pieno grupės yra teisėtos ir Europos teisės nepažeidžia. Gavome svertą šiek tiek pakeisti kainodarą, kad didesnę kainą gautų ir smulkūs ūkiai. Turime rūpintis tiek smulkiais, tiek dideliais. Žinoma, savikaina dideliuose ūkiuose visada bus mažesnė nei sunkiųjų, tačiau kai smulkus ūkininkas atsisako karvių, jis iš karto ištiesia ranką ir prašo pašalpų.
Tai kompleksinis darbas. Mums reikia ne tik spaudimo perdirbėjams, kad mokėtų didesnę kainą. Mes, kaip valstybė, turime padėti išeiti į užsienio rinkas. Čia dirbame labai intensyviai. Ypatingai patraukli Azija, nes ten kainos kur kas didesnės nei tose rinkose, kuriose esame šiandien.
– Gal jau aišku, kas bus su ekologiniais ūkiais, daugumai kurių ateinančiais metais gresia likti be išmokų?
– Žemės ūkio ministerija oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją, kad būtų galima taikyti schemą 5 plius 1 ir daugeliui ekologinių ūkių, kuriems gresia likti be paramos, galėtume kitais metais mokėti paramą. Matome, kad priešpriešos mūsų pasiūlymui nėra. Laukiame patvirtinimo. Jei jį gausime, sėsime dėlioti ateinančių metų Kaimo plėtros programą (KPP).
Žinome, kad pinigų trūksta ir reikės juos perskirstyti. Tą darysime, kai žinome, kaip elgtis su ekologiniais ūkiais.
Nuo patvirtintos KPP programos toli nenukrypsime. Tačiau kol nežinau viso pinigų poreikio detalizuoti nenorėčiau. Bus ir modernizavimas, prioritetas smulkiems ūkiams.
– Kaip bus su e-kuponais („vaučeriais“), trumposiosmis grandinėmis?
– Trumposios grandinės išliks, o e kuponų idėją sujungiame su „Šeimos kortele“ ir atiduodame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ūkininkai, kuriuos remsime, galės dalyvauti šioje sistemoje. Manau, mūsų ministerijai neverta išradinėti naujos kortelės.
– Ar ministerija bus keliama į Kauną?
– Dirba darbo grupė ir piešia naują organizacijos struktūrą. Kai darbas bus baigtas, žinosime, kiek žmonių dirbs, Vilniuje, kiek Kaune. Tai turėtų būti pateikta iki lapkričio 30 d. Tikėjausi, kad sprendimai bus greičiau, tačiau įtraukėme visas suinteresuotas puses, nestumiame buldozeriu. Manau, kad išdiskutavus projekto įgyvendinimas bus paprastesnis.
– Kokia padėtis Alytaus užterštose teritorijose?
– Kalbant apie žemės ūkį, padėtis stabilizavosi. Ketvirtadienio ryto duomenimis, prašymus kompensuoti žalą pateikė 10 ūkininkų. Bendra žalos suma 12 tūkst. eurų. Jų bus daugiau.
Laukiame grunto, žolės tyrimų duomenų. Tada matysime, ar juos reikia tirti papildomai. Galbūt reikia vėl paimti tose pačiose vietose, nes mėginiai imti prieš lietų. Pakartojus būtų aišku, ar tarša mažėja.
– Gal ūkininkams turite ir džiugių žinių?
– Žemdirbiai dabar įsitempę ir žiūri į valdžią. Geriausios naujienos gali ateiti iš Seimo. Galiu tik pasakyti tokią smulkmeną, kad iki gruodžio kartu su aplinkos ministru pratęsėme srutų išvežimą, nes šlapia ir veždami jas žmonės gali sugadinti dirvą bei kelius.
– Ar nematote vis didėjančio visuomenės ir ūkininkų susipriešinimo, nes, pavyzdžiui, vos ne kiekvienas fermų statybų ar modernizavimo projektas sulaukia vietos bendruomenių protesto, nors be tokios plėtros žemės ūkis nepajudės.
– Susipriešinimas tikrai yra ir jis didėja. Tendencijos blogos. Turėtume suprasti, kad būtent žemės ūkis atsakingas už sveiko ir saugaus maisto gamybą ir reikia pakantumo. Jei sužlugdysime savo ūkius ir neleisime kurtis fermoms, nukentės ir vartotojai, nes maistas brangs. Mes turime išsaugoti mišrius ūkius, ne tik grūdininkystę.
Išeičių ieškome ir mes. Pavyzdžiui, gal nederlingose žemėse žmonės galėtų pakeisti savo veiklą. Vietoj grūdų gal geriau auginti paukščius, o nederlingus plotus užsodinti energetiniais miškais, kurie atneštų papildomas pajamas.
Tačiau turime suprasti, kad per prievartą ūkininko nepriversime keisti veiklos. Tačiau mes, kaip ministerija, turime įvertinti veiklos riziką, galimas pajamas. Tiesiog pateikti paruoštą verslo planą, ko tikėtis užsiimant viena ar kita veikla. Tada žmogus galėtų pats apsispręsti.
– Ačiū už pokalbį.
