Tikimasi, kad kai tokių kryžių bus tūkstančiai, visuomenė atkreips dėmesį į žemdirbių padėtį. Tai nėra originali idėja. Rugsėjį panašią akciją organizavo vokiečiai. Tada buvo pastatyta pusė milijonų kryžių, dauguma kurių išlikę iki šiol.

„Ši akcija simbolizuoja kaimo mirtį ir viltį. Šiandien kaimas kenčia, tačiau turime viltį, kad pagaliau visuomenė atkreips dėmesį į tuos, kurie juos maitina. Ši akcija prasidėjo spontaniškai. Tęsis mėnesį“, – pasakoja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas ir nesiima prognozuoti, kiek kryžių bus pastatyta.

Tai bus rodiklis, ar ūkininkai vieningi ir ar gali šią vienybę išreikšti tokiu tyliu protestu. Jei kryžių bus mažai, tai taip pat bus tam tikras ženklas, kad nėra taip blogai, kaip kalbama. Kol kas jų daugėja ir jie matomi ir laukuose.

„Mes nenorime protestuoti ir ko nors reikalauti. Tiesiog siekiame atkreipti dėmesį, kad kaimui blogai ir maisto gamyba traukiasi kur kas sparčiau nei daugelis įsivaizduoja ir po kelių metų parduotuvėje rasti lietuviškus produktus bus sudėtinga. Žmonės valgo maistą, kuris pagamintas neaišku kur ir iš ko. Mes nebegalime konkuruoti su pigiu importiniu maistu. Dabartinė politika mus veda į pražūtį“, – tikslus įvardina A. Macijauskas.

Asociacijos vadovas sako, kad pirmiausia reikia visuomenės palaikymo, nes jei šio palaikymo nebus, tai jokios protesto akcijos neatneš rezultatų. Pavyzdžiui, melžiamų karvių skaičius krenta milžiniškais kiekiais, ūkiai užsidarinėja šimtais. Mus nukonkuruoja lenkai, kurių žemdirbius valstybė remia.

Žalieji kryžiai

„Visi kalba apie kelis žemės ūkio oligarchus, tačiau nauji mokesčiai ir lengvatų naikinimas užguls pačius mažiausius, nes būtent šie ūkiai neturi jokių rezervų. Jie negali pakeisti technologijų, atleisti samdomus žmones. Didieji tai gali“, – savo poziciją dėlioja A. Macijauskas ir pabrėžia, kad tai ne tik mūsų valdžios problema.

Protestuoja belgai, prancūzai, vokiečiai. Tiesiog užaugo nauja karta, kuri niekada nėra išgyvenusi maisto trūkumo ir įsivaizduoja, nežino iš kur jis atsiranda ir kad jo visada galima nusipirkti parduotuvėje.

„Balansuojame ant plonos linijos. Alytaus rajone po gaisro keliuose kaimuose buvo uždrausta pirkti pieną iš keliolikos ūkių iš rinkos dingo keliolika tonų pienų ir tai sukėlė chaosą. Jei tapsime pirklausomi nuo importinio maisto atsitikus kataklizmui neturėsime atsargų nė vienai dienai“, – pavyzdį pateikia A. Macijauskas ir tuo pačiu pateikia kitą pavyzdį – Lenkijos prezidentas nuolat kartoja, kad valstybė remia ir rems savo šalies ūkininkus. Mūsų politikai taip nekalba. Tokią politiką matome prekybos centrų lentynose – ten lenkiškų produktų daugėja.

„Šis protestas tylus, tačiau nežinome, kur ir kas gali pakrypti, nes mes, ūkininkų organizacijos jau nelabai galim suvaldyti procesus. Žmonės nusivylę, nes mes nieko neprašome, bet norime iš valstybės vadovų bent moralinio palaikymo. Kol kas nieks negali net per jėgą išstenėti, kad žemės ūkis šaliai svarbus“, – prisipažįsta A. Macijauskas.

Žalieji kryžiai
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (581)