Tai yra daugiau nei pernai.

Šiųmetis limitas nustatytas atsižvelgus į išaugusią vilkų daromą žalą ūkininkams. Vilkų šeimų skaičius įvertintas, remiantis jų populiacijos stebėsenos duomenimis: žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, visus metus registruojamus pranešimus apie plėšrūnus, padarytą žalą, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų genetinius tyrimus.

Manoma, kad Lietuvos miškuose šįmet per reprodukcijos sezoną gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Iš turimų duomenų matyti, kad yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose – po 2, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai.

Praėjusį medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 110 vilkų, iš jų 66 – savivaldybėse, kuriose registruota daugiausia vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejų. Šiemet atsisakyta pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito paskirstymo pagal rajonus. Taip siekiama išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi vienos šeimos plėšrūnai.

Aplinkos ministerijos skelbiamais duomenimis, nuo spalio 15 dienos iki lapkričio 6-osios Lietuvoje jau sumedžiota 30 vilkų, iš kurių net 7 – Panevėžio apskrityje: po du vilkus sumedžiota Biržų ir Kupiškio rajonuose, trys – Rokiškio rajone.

Pernai per visą sezoną nuo spalio 20 dienos iki sausio 7 dienos sumedžioti 102 vilkai. Iš jų Panevėžio rajone – 4, Rokiškio rajone – 8, Kupiškio ir Biržų rajonuose – po 7.

Mato miškuose

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Misevičius sako, kad jo turimomis žiniomis, Panevėžio rajone kol kas nenušautas nė vienas vilkas. Informacija apie medžioklės trofėjus draugiją pasiekia kiek vėliau. Anot jo, Panevėžio rajono miškuose šių plėšrūnų netrūksta.

„Mato medžiotojai vilkus miškuose – tiek pėdsakus, tiek pačius plėšrūnus. Ir praėjusią savaitę matėme“, – patvirtino R. Misevičius.

Jis sako, jog šį plėšrūną sumedžioti nėra paprasta – žvėris gudrus, o jų populiacija, draugijos pirmininko nuomone, per didelė. Tą rodo ir pastarieji įvykiai – naminiams gyvuliams daroma žala ir atvejai Kėdainių rajone, kai įtariama, kad plėšrūnai bandė pulti žmones.

„Taip, vilkų turi būti, jie reikalingi, yra globojami žvėrys, bet jų jau per daug“, – įsitikinęs R. Misevičius.

Jo nuomone, 120-ies vilkų sumedžiojimo limitas populiacijai įtakos neturėtų daryti, tačiau plėšrūnų reguliavimui pasijus.

Tūkstantinė žala

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, 2017-aisiais rajone vilkai paskerdė vieną avelę, 2018 metais – 37, o šiais metais jau 50. Daugiausia vilkai šiemet siautėjo Krekenavos ir Miežiškių seniūnijose. Plėšrūnų padaryta žala įvertinta 6 432 eurais. Pasak vedėjos, žalos sumą pakėlė viena veislinė banda, kuriai taikomi kitokie įkainiai. Kitiems parama už patirtą žalą greičiau simbolinė. Pavyzdžiui, už penkias vilkų papjautas aveles apskaičiuota 318 eurų. Kitaip tariant, viena įvertinta kiek daugiau nei 60 eurų.

„Žmonės augina aveles ir vieną dieną jų nebėra. Nuostoliai neatsiperka. Augintojai patiria ir moralinę žalą – didelį stresą. Įsivaizduokite, nueina rytą ir randa krūvą paskerstų avelių“, – sako Z. Bakanienė.

Pasak vedėjos, tik vienu atveju vilkai paskerdė tris niekaip šeimininko neapsaugotas aveles ir augintojui nekompensuota žala. Visais kitais atvejais avys įvairiai saugotos. Šiemet vilkų išpuoliai prasidėjo ne rudeniop, o jau pavasarį. Z. Bakanienė svarsto, kad gal plėšrūnų populiacija išdrąsėjo ir pagausėjo. Tam įtakos galėjo turėti ir šernų skaičiaus sumažėjimas – gal plėšrūnai alkanesni.

Tiesa, teigti, kad šįmet iš laukinių gyvūnų būtent vilkai pridarė daugiausia žalos ūkininkams, pasak vedėjos, negalima. Kol kas nenuimti visi cukriniai runkeliai ir neapskaičiuota kitų laukinių gyvūnų padaryta žala pasėliams.

Faktai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų atlikti per praėjusį sezoną sumedžiotų 99 vilkų genetiniai tyrimai atskleidė, kad praeityje šie gyvūnai buvo medžiojami per daug intensyviai, todėl labai susiaurėjo jų populiacijos genetinė įvairovė.

Šie tyrimai parodė, kad iš 99 vilkų net 53 buvo iki vienerių metų ir iš skirtingų šeimų. Manoma, kad tai patvirtina ankstesnius spėjimus, kad dalis vilkų šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti populiacijos stebėsenos metu arba kad valstybės sienos nėra kliūtis pilkiams judėti.

Skaitykite daugiau