Bėda ta, kad vėjas nepripažįsta savivaldybės ribų. Mėginiai, skirti nustatyti teršalus, paimti iš gana didelės teritorijos, kuri apimą ir dalį Prienų rajono bei su nerimu laukiama rezultatų.

„Šiandien, jei norime įvertinti žalą, turime nustatyti pažeistą teritoriją. Su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba dar praeitą penktadienį, po rytinio ir vakarinio melžimo, buvo paimti tyrimai ne tik iš tos teritorijos, kuri dabar įvardinta kaip pažeista, bet ir iš kur kas platesnio regiono pagal vėjo kryptį. Jei taip galima įvardinti, šaudome į teritorijas, kurios gali būti užkrėstos“, – aiškina žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir pripažįsta, kad yra ir kitų klausimų. Pavyzdžiui, ekspertai tvirtina, kad dalis nuodingų medžiagų negalėjo susidaryti degant padangoms. Neaišku net kas realiai degė gaisre.

Tarša normas viršijo 8 kartus


Nuo ūkio, kur tarša normą viršijo 8 kartus, iki gretimo rajono tik 5 km. Jei atsakymai bus teigiami, užkrėstą teritoriją teks dar išplėsti, tačiau tyrimai atliekami pakankamai ilgai, nors jie daromi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Vokietijoje. Tai užtrunka 10 dienų. Prarandamas laikas ir tuo pačiu kyla papildoma rizika, kad į rinką pateks užteršti produktai. Iš kitos pusės, po savaitgalinių tyrimų iš užterštų sąrašo gali išnykti kai kurios teritorijos, kurios dabar laikomos užterštomis.

Tikimasi, kad VMVT tyrimų, kurie atliekami Lietuvoje, duomenis turės jau lapkričio 1 d. ir bus galima sumažinti bent jau Alytaus rajono teritoriją. Iš kitos pusės, jei prieš 10 d. užkrato nerasta viename ūkyje, dar nereiškia, kad teršalai ten nepateks vėliau.

Andrius Palionis

„Kitas dalykas, kurį dabar sunku įvertinti, tai dirvožemis, nes kol kas neaišku kaip ten skyla dioksinai. Jų skilimo periodas ilgas. Nežinome, ar nusiplaus su lietumi, ar liks. Galbūt reikės dirvožemį nukasti, o gal labai giliai aparti, kad ūkininkauti būtų saugu. Neatsakytų klausimų labai daug“, – nieko paguodžiančio pasakyti negali A. Palionis.

Pavyzdžiui, net neaišku, ar vanduo šuliniuose bus tinkamas vartoti, ar gyventojus reikės aprūpinti geriamu vandeniu, ką dabar užkrėstose teritorijose ir daro rajono savivaldybė.

Ministras sako, kad neaišku ir kaip elgtis pieno ir gyvulininkystės ūkiai, kurie ruošėsi parduoti produkciją ir gyvulius. Dabar VMVT nustatė skerdyklų sąrašą, kurios iš šių teritorijų gali pirkti gyvulius, kad jie būtų ištirti.

Kitas klausimas, kaip šiems ūkiams, kurie pieną pila į mėšlo duobes, nes jo naudoti negalima, bus užtikrintos pajamos.

Klausimas dėl gyvulių


„Jei gyvulius reikės utilizuoti, nežinome, ar bus galime ten atvežti švarius gyvulius, ar jie nebus užkrėsti“, – aiškina M. Palionis jis sako, kad ko, kas net nėra rezultatų tyrimų pačio miesto smėlio dėžėse. Ar ten gali žaisti vaikai, ar po lietaus tarša sumažėjo.

„Pagal galiojančią tvarką dėl žalos ūkininkai gali kreiptis po 30 d., tačiau žala gali atsirasti ir po pusmečio. Mums teks galvoti, kaip ūkininkams mokėti prarastas pajamas. Kai bus įvertinta visa žala, ją teks padengti iš Valstybės rezervo“, – sako A. Palionis.

Darius Remeika, VMVT direktorius, sako, kad paimti 75 mėginiai ne tik Alytaus rajone. Kokie bus rezultatai ir kokios teritorijos apimtos, nežino niekas.

„Gali būti, kad į užterštą teritoriją pateks ir dalis Prienų rajono. Taršai jautriausias pienas. Šiandien jau pradedame tikrinti, ar jį visą ūkininkai išpila. Iš kitos pusės, jei gyvuliai ės neužkrėstą žolę, gali būti, kad dioksinų kiekis po 1 ar 2 mėnesių sumažės iki normos. Gera žinia ta, kad kol kas tyrimai patvirtino, jog šuliniai, kurie buvo uždengti, neužkrėsti taršalais“, – aiškina D. Remeika.