Rizikingiausios kategorijos, kuriose randama šių medžiagų tai kepiniai, saldumynai ir riebalai (tokie kaip margarinas).

Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių Europos Sąjungoje, įgyvendinsianti transriebalų ribojimą maisto produktuose. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-1202 patvirtintas apribojimas galios visiems į Lietuvos rinką patenkantiems maisto produktams, rašoma pranešime. Mūsų specialistai jau kreipėsi ir į kolegas užsienyje, kad šie informuotų gamintojus apie tai, jog keičiasi reikalavimai.

Pavojus Ukraina

Kontroliuojama bus atliekant laboratorinius tyrimus. Informacija apie naujus reikalavimus išsiųsta ir šalims, iš kurių importuojama gana daug maisto produktų, pavyzdžiui, Ukrainai.

„Įmonės turi pačios žinoti, kokių komponentų nedėti, visada gali atlikti tyrimus, kad neviršytų šių reikalavimų. Jau buvo gana daug susitikimų su gamintojais ir importuotojais, kurie atsiveža produktus iš užsienio. Rašėme net Ukrainos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad gamintojus informuotų apie pasikeitusias sąlygas“, – pasakoja Darius Remeika, VMVT direktorius.

Muitų sąjungos šalyse panaši tvarka galioja, todėl didesnių netikėtumų nelaukiama. Ukrainiečiai įspėti atskirai. Lietuvos gamintojai pasinaudojo pereinamuoju laikotarpiu ir pasiruošė.

Gaminiai, kuriuose transriebalų bus daugiau nei leidžiama, iš rinkos turės būti išimti.

Numatoma, kad visuose maisto produktuose – Lietuvoje pagamintuose ir importuojamuose, esančiuose prekyboje ir viešajame maitinime – sveikatai nepalankių transriebalų galės būti ne daugiau kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio. Mokslininkai įrodė, jog tais atvejais, kai daugiau kaip 2 proc. su maistu per parą gaunamos energinės vertės sudaro iš transriebalų gaunama energija, mirtingumas nuo širdies ligų padidėja 20–30 proc. Transriebalai yra patys blogiausi maisto riebalai, jie neturi jokios vertės žmogaus organizmui.

Natūralūs sūriai išliks

Šiame įsakyme nurodyti riebalų rūgščių transizomerų kiekiai netaikomi maisto produktams, kuriuose jie susidaro natūraliai. Natūraliai atsirandantys riebalų rūgščių transizomerai aptinkami atrajojančių gyvūnų (karvių, ožkų, avių) riebaluose ir iš jų pagamintuose produktuose. Didesnis transriebalų kiekis leidžiamas ir liesiems maisto produktams, kuriuose bendras riebalų kiekis neviršija 3 g/100 g.

Ribojimai yra susiję su dirbtiniais (pramoniniais) transriebalais, kurie susidaro iš dalies hidrinant skystus aliejus. Iš dalies hidrinti riebalai, kurie yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis, naudojami maisto pramonėje dėl gerų technologinių (tinkama tekstūra, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas ir kt.), juslinių savybių, patrauklios kainos. Jie ypač naudojami kepiniuose ir konditerijoje, įvairiuose glaistuose, įdaruose, greitai paruošiamame maiste, margarine ir pan.

Iš dalies hidrinti riebalai nėra draudžiami naudoti maisto pramonėje, tik jie turi būti pagaminti taip, kad nesusidarytų leidžiamus kiekius viršijantys sveikatai žalingi transriebalai.

„Reglamentuoti riebalų rūgščių transizomerus nuspręsta atsižvelgus į riziką, kurią jų vartojimas kelia žmonių sveikatai ir į didelį šių riebalų naudojimą maisto gamyboje. Reikėtų nepamiršti, kad iš dalies hidrinti riebalai dažniausiai yra ne pirmo būtinumo produktų (saldainių, konditerijos, kepinių, greitai paruošiamo maisto ir kt.) sudėtyje. Taigi, maisto gamintojai turės pakeisti sveikatai nenaudingus riebalus sveikesniais. Manome, kad maisto pramonės įmonės per pastaruosius dvejus metus turėjo laiko pakoreguoti savo technologinius procesus ir receptūras, kad pakeitus riebalus, produktų prekinė išvaizda ir skonis nenukentėtų“, – komentavo VMVT Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Pagal nuo gruodžio 14 d. įsigaliosiančią naują Lietuvos Respublikos maisto įstatymo redakciją numatyta, kad maisto tvarkymo subjektams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.