Parodoje dalyvavo Varmijos-Mozūrų vaivadijos žemės ūkio rūmai, žemės ūkio kooperatyvai ir maisto gamintojai, žemės ūkio technika prekiaujančios ir paslaugas ūkininkams teikiančios įmonės ir organizacijos. O Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacijos prezidento Andrzejaus Steckiewicziaus kvietimu, parodoje dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentė Viktorija Švedienė bei ūkininkų kooperatyvo „Rodiklis“ direktorė Rita Latvytė.
Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacijos prezidento A. Steckiewicziaus teigimu, šiandien vidutinė pieno kaina šioje šalyje yra apie 1,19 Lenkijos zloto ( t.y 0,28 EUR), tačiau ji labai priklauso ir nuo kokybės. Todėl pieno gamintojai turėtų ypač į tai atkreipti dėmesį, nes pieno kokybė priklauso nuo pašarų kokybės, karvių sveikatingumo ir veislininkystės.
Taip pat A. Steckiewiczius prognozavo optimistišką pieno rinką perspektyvoje, nes pieno gamyba Naujojoje Zelandijoje, kuri yra didžiausia pieno gamintoja pasaulyje, sumažėjo 3 procentais. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iki 2030 metų rekomenduoja atsisakyti augalinių riebalų vartojimo pieno produktų gamyboje, kas gali turėti teigiamą poveikį pieno rinkai, ypač sviesto paklausai. Ir nors pieno suvartojimo kiekiai, tikėtina, augs, neaiškios lieka jo kainų tendencijos, todėl ūkininkai turi mažinti pieno savikainą.
Kaimyninės šalies žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Miroslawas Borowskis informavo, kad 1995-aisiais įkurta Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacija, vienintelė savivaldos organizacija Lenkijoje, atsakinga už kilmės knygų vedimą, vienija 11 tūkst. narių: kooperatyvų, įmonių, ūkininkų.
„Lenkija yra pieno produktų lyderė, ji užima 4 vietą Europoje ir 12 vietą pasaulyje. Lenkijos pieno produktai daugiausiai parduodami ES šalims. Tačiau dėl augančios jų paklausos Azijoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje Lenkija pastaruoju metu smarkiai padidino pieno miltelių eksportą į Alžyrą, o išrūgų – į Kiniją, Indoneziją ir Malaiziją. Džiugina pieno sektoriaus perspektyvos, kadangi prognozuojamas pasaulio ekonomikos iki 2040 metų augimas – vidutiniškai po 3-3,5 proc. per metus. Todėl galima įžvelgti ir puikių pieno sektoriaus perspektyvų.
Norėčiau pabrėžti, kad sėkmingam ūkininkavimui būtinas ūkio veiklos ir gyvulių bandos valdymas. Kainų svyravimai pieno rinkoje išliks ir ateityje, todėl būtina finansinė ūkio vadyba, sukauptas pinigų rezervas kainų kritimo atvejams. Lenkijoje mes matome, kad nebūtina siekti ūkių didėjimo, nes ir nedidelis ūkis gali būti pelningas, tačiau svarbiausia – ūkio efektyvumas. Šiandien Lenkijoje yra 2 mln. 200 tūkst. pieno gamintojų,“ – sakė M. Borowskis.
Buvęs Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras, dabar Lenkijos europarlamentaras Krzysztofas Jurgielas pabrėžė pienininkystės svarbą aprūpinant maistu didėjantį skaičių gyventojų, stiprias pasaulio prekybos tradicijas. Pasak jo, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, būtina skatinti trumpąją grandinę „nuo lauko iki stalo“. Europarlamentaras pažymėjo, kad per metus pieno poreikis pasaulyje vidutiniškai padidėja net po 2,3 proc. Sparčiausiai auga sviesto, sūrio, pieno miltų, jogurtų bei sūrelių paklausa.
Trumpai apžvelgusi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos veiklą, jos vadovė V. Švedienė sakė, kad lietuviai tikriausiai daug pralaimi, vis dar nepasitikėdami kooperacijos formomis ir nerodydami iniciatyvos dirbti kooperuotai. Ir nors teigiama, kad kooperatyvai – ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklas, pastaruoju metu jų skaičius pasaulyje mažėja dėl tendencijų jungtis. Tačiau tai nereiškia mažėjančios kooperatyvų įtakos ir jiems tenkančios rinkos dalies. Puikus tokio vienijimosi pavyzdys – danų, norvegų ir švedų pieno perdirbimo kooperatyvai. Jie valdo modernias, didelio pajėgumo pienines, kurioms atsidaro rinkos visame pasaulyje. Neabejojama, kad kooperatyvai ateityje jungsis į klasterius, į kuriuos įsitrauks ir mokslininkai, jau dabar ieškantys galimybių dalyvauti žemės ūkio versle.
„Gyventojų skaičius pasaulyje auga, todėl ūkininkai yra atsakingi už žmonių išmaitinimą. Žinoma, turime taikyti pažangias technologijas, kurios užtikrintų maisto saugą, gyvūnų gerovę ir poveikį aplinkai. Norint patenkinti 9 mlrd. žmonių mitybos poreikius, reikės ir daugiau karvių, dėl ko iškyla būtinybė ir naujoms gyvulių šėrimo, priežiūros ir kitoms technologijoms. Vadinasi, ateityje turėsime pagaminti daugiau produkcijos, bet eikvoti mažiau žemės, vandens ir kitų išteklių.
Naujuoju Europos bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu daug dėmesio skiriama tvariam ūkininkavimui, kuriam turime ruoštis visi. Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmai drauge organizavo ne vieną akciją prie ES Komisijos ir Vadovų Tarybos, taip pat rengė ir dalyvavo ne vienoje konferencijoje 3 jūrų ir Vyšegrado šalių lygmeniu, kur aiškiai išdėstė savo pozicijas ir pasirašė susitarimus dėl BŽŪP 2021-2027 m. perspektyvos. Todėl turime nuosekliai dirbti drauge ir kovoti dėl mūsų šalių palankesnių ūkininkavimo sąlygų bei tiesioginių išmokų suvienodinimo ES lygmeniu“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.
Pasak pranešimo, Lenkijos pieninių galvijų augintojų asociacija apdovanojo dr. A. Svitojų specialiu pažymėjimu ir garbės ženklu už bendradarbiavimą. Apdovanojimą jam įteikė Lenkijos europarlamentaras K. Jurgielas.
