– Gal jau aiškios gaisro priežastys?

– Dabar prasidėjo teisminis tyrimas. Ekspertai ir pareigūnai tai tiria, tačiau netiesa, kad mūsų įmonėje buvo daugybė pažeidimų. Džiaugiuosi, kad po truputį nurimsta negatyvi informacija apie mūsų įmonę. Apie nelegalią veiklą negali būti nė kalbos. Atliekų verslas ypač kontroliuojamas, ir mes buvome tikrinami keletą kartų. Natūralu, kad nuolat tikrinant randama įvairių nedidelių pažeidimų. Pavyzdžiui, rasto statybinio laužo. Nors tiesiog kažkas tvarkė apvažiavimą ir paliko atliekas teritorijoje. Tai ir buvo užfiksuota. Kitas pažeidimas – apmokėjimo tvarka turėtų būti aiškesnė. Tai nebuvo grubūs pažeidimai, dėl kurių būtų stabdomas leidimas dirbti.

Mes turėjome du leidimus perdirbti padangas. Vienas – 500 t padangų kiekiui perdirbti, tačiau pradėję veiklą pamatėme, kad šito kiekio verslui per mažai. Su viena konsultavimo įmone sudarėme sutartį, kad jie paruoštų reikalingus dokumentus. Per keturis mėnesius surinko visus reikalingus dokumentus iš įvairių institucijų. Mes nebuvome tokie kvalifikuoti ir mūsų įmonė leidimo gavimo procese nedalyvavo. Tik likus mėnesiui iki sprendimo priėmimo dalyvavau viename posėdyje, kur buvo sprendžiama, ar mums leisti didinti perdirbamų padangų kiekį.

Padėjome veiklą nuo nulio. Nežinojome, kaip veikia įrengimai, ar jie lūžta, taip plėtėme apimtis ir galėjome priimti daugiau padangų perdirbti. Pabrėžiu – priimti, ne pirkti.

– O kaip atrodė pats padangų perdirbimo procesas?

– Mes galėjome perdirbti 7–8 tūkst. t padangų per metus. Jei būtume organizavę kelias pamainas, galėjom perdirbti ir daugiau. Šiame regione tokios įmones nebuvo ir vis daugiau tiekėjų kreipdavosi į mus, kad galėtų mums priduoti padangas ir išduoti atliekų tvarkymo pažymas.

Padangos buvo skaidomos nuo didelės frakcijos iki labai smulkios. Toliau jos skaidomos į sudedamąsias dalis. Išskiriama tekstilė ir metalas – šios medžiagos yra atliekos, kurias už nedidelį mokestį priduodavome įmonei Lenkijoje, turinčiai leidimą jas tvarkyti. Jie ir buvo galutiniai vartotojai. Kartais parduodavome už nedidelę kainą.

– Kaip suprantu, pagrindinės pajamos šiame versle buvo pinigai, mokami už tai, kad priimate padangas ir išduodate atitinkamas pažymas?

– Tai platesnė tema. Dabar negalėčiau to smulkiai paaiškinti.

– Ar išliko gamybinė įranga, ar planuojate atnaujinti gamybą?

– Pagrindinė įrangos dalis išliko. Gaisro židinys – 170 metrų nuo mūsų gamyklos. Ar atgaivinsime darbą, dar per anksti kalbėti. Kol kas tik pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Ar bendraujate su Alytaus miesto ir rajono merais?

– Šiandien gaisravietėje dar nebuvau. Praeitą savaitę buvau kiekvieną dieną. Bendraujame su merais, savivaldybių administracijos darbuotojais. Ten yra mūsų darbuotojas, kuris padeda, jei kyla kokių klausimų. Direktoriaus darbas – užtikrinti, kad veikla nenutrūktų ir žmonės gautų tą informaciją, kuri yra tik pas mus.

Juozas Cicėnas
– Ar įmonė buvo drausta? Jei taip, ar draudime buvo numatyta panaši situacija, kaip milžiniškas gaisras?

– Turtas, įranga ir verslo užbaigimo rizika drausti. Manau, draudėjai labai aktyviai dalyvaus kompensuojant nuostolius.

– Kaip dabar gyvenate? Kaip reaguoja šeima, draugai?

– Draugai reaguoja įvairiai. Dalis klausia, kuo gali padėti, linki sėkmės. Aišku, yra ir kita pusė žmonių, kurie reaguoja negatyviai. Tokių daugiau.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (240)