Kaip sakė teisės aktą pristatinėjęs Prezidentūros atstovas, lengvata dyzelinui yra didžiausia kalbant apie visus degalus. Kita pagal dydį tai lengvata kurui orlaiviams, bet tai susiję su ES reglamentavimu ir to keisti neplanuojama.

Pirma intencija buvo lengvatą ūkininkams mažinti per pusę. Po daugybės susitikimų prieitas kompromisas – 20 proc. Kaip sakė Prezidentūros atstovas, tam tikras lengvatos sumažinimas neturėtų paveikti ūkininkų, tačiau jos išlaikymas yra irgi svarbus. Dabar vyksta derybos dėl ES tiesioginių išmokų ir jos turi būti kitame lygyje. Prezidentūros atstovas tikino, kad čia tikslas ne mokesčių, o pensijų didinimas.

Kiek tiksliai panaikinus šią lengvatą atitektų kiekvienam pensininkui, Prezidentūros atstovas negalėjo atsakyti.

„Tai tiesiog Lietuvos žmonių supriešinimas. Kodėl nekalbama apie tai, ar valstybinė pensija lengvata, ar ne. Mes kol kas net nesugebame konkuruoti su ES ūkiais ir toliau savo ūkininkus smukdome. Ilgalaikės strategijos neturime“, – įsikarščiavęs dėstė Petras Čimbaras.

Algimantas Salamakinas sakė, kad nesuvokia, kodėl tokiu būdu siekiama supriešinti visuomenės sluoksnius. Kodėl dabar sakoma, kad reikia atimti iš ūkininkų, kitaip pensininkai negaus. Kodėl tiesiog nepadidinti mokesčių ir po to nepadalinti iš biudžeto, o ne priešinti visuomenę?

„Apygardoje žmonės mūsų klausia, kodėl neatėmėte iš pensininkų ir nedavėte pensininkams“, – piktinasi A. Salamakinas.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad yra ne tik lengvatos naikinimas, bet ir kuro normų mažinimas.

„Nes nežiūrime kompleksiškai. Kai 15 proc. kiekio lengvatinio kuro normą sumažinsim, tai bus 22 milijonai eurų daugiau, kurių niekas neskaičiuoja. O lengvatos sumažinimas, kurį siūlo Prezidentūra, tai 17 mln. eurų“, – posėdyje skaičiavo A. Palionis.

Seimo kaimo reikalų komitetas pasiūlė ne mažinti lengvatą, o vietoj 146 eurų, ką siūlo Prezidentūra, akcizą didinti 60 eurų už toną. Tai būtų 7,2 proc. padidėjimas. Tiek didės ir bendras dyzelinas.

Šiam siūlymui ir buvo pritarta.