Dzūkų galvos skausmas – kur dėti medų

Aly­taus bi­ti­nin­kų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Ei­mu­čio Pet­raus­ko tei­gi­mu, šie­met bi­tės me­daus pri­ne­šė ne­ma­žai, Aly­taus ra­jo­no bi­ti­nin­kai jo kie­kiu ne­si­skun­džia. „Pro­ble­ma ki­ta – kur jį pa­dė­ti“, – tvir­ti­na pa­ty­ręs bi­ti­nin­kas

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2004 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo už­re­gist­ruo­ta 81,1 tūkst. bi­čių šei­mų, iš ku­rių su­rink­ta 1 tūkst. 248 to­nos me­daus. Iki pra­ėju­sių me­tų bi­čių šei­mų skai­čius iš­au­go iki 137,6 tūkst., o me­daus su­rink­ta 4 tūkst. 207 to­nos. Šie­met bi­čių šei­mų pri­skai­čiuo­ja­ma jau be­veik 198 tūkst. Kiek to­nų me­daus su­rink­ta, duo­me­nų dar nė­ra.

Gau­sė­ja ir Aly­taus bi­ti­nin­kų drau­gi­ja, ku­riai pri­klau­so 136 bi­ti­nin­kai, tu­rin­tys apie 2,3 tūkst. bi­čių šei­mų. Kas­met į drau­gi­ją įsi­lie­ja po 5–6 nau­jus na­rius.

Pa­dau­gė­jo bi­ti­nin­kų ir bi­čių

Vi­są pa­sau­lį apė­mu­si me­daus per­tek­liaus kri­zė, kai pa­siū­la vir­ši­ja pa­klau­są, ne­ap­len­kė ir Lie­tu­vos, to­dėl, kur pa­dė­ti me­dų, gal­vas su­ka ne tik dzū­kai.

E.Pet­raus­ko nuo­mo­ne, to­kią si­tu­a­ci­ją, kad smu­ko me­daus kai­na ir pa­klau­sa, lė­mė ke­le­tas prie­žas­čių. Vie­na jų – per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus tiek Lie­tu­vo­je, tiek vi­sa­me pa­sau­ly­je la­bai pa­gau­sė­jo bi­čių ūkių.

Mū­sų ša­ly­je šį pro­ce­są pa­ska­ti­no ir fi­nan­si­nė pa­ra­ma, skir­ta bi­čių ūkių stei­gi­mui. Žmo­nės pa­ti­kė­jo, kad bi­ti­nin­kau­da­mi ga­lės su­si­kur­ti sau ir šei­mai pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį.

Bi­ti­nin­kas Al­fon­sas Šerkš­nas taip pat pri­ta­ria, kad, iš­au­gus bi­ti­nin­kų skai­čiui, me­daus re­a­li­za­vi­mo rin­ka su­ma­žė­jo, esą anks­čiau pro­ble­mų dėl par­da­vi­mo ne­bu­vo.

At­si­ra­do dau­giau smul­kių bi­čių ūkių, jų sa­vi­nin­kai ne­re­tai me­dų iš­do­va­no­ja drau­gams, pa­žįs­ta­miems, taip dar la­biau su­ma­žin­da­mi pir­kė­jų skai­čių.

„Iš bi­ti­nin­kys­tės ke­lių as­me­nų šei­ma ga­li pra­gy­ven­ti, jei tu­ri apie tūks­tan­tį šei­mų bi­čių. Ta­da ir par­da­vi­mo kai­nos svy­ra­vi­mai nė­ra to­kie bai­sūs“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si E.Pet­raus­kas.

Par­da­vi­nė­ja kaip lie­tu­viš­ką

Ki­ta prie­žas­tis, ko­dėl mū­sų bi­ti­nin­kams sun­ku par­duo­ti me­dų – daug jo įve­ža­ma iš už­sie­nio. „Ap­mau­du, kad me­dus, įve­ža­mas kon­tra­ban­da ir par­da­vi­nė­ja­mas kaip lie­tu­viš­kas. Kaip pir­kė­jas ga­lė­tų pa­tik­rin­ti, kad me­dus ne iš Lie­tu­vos, jei par­da­vė­jas tvir­ti­na prie­šin­gai? To pa­da­ry­ti be­veik ne­įma­no­ma.

Ma­nau, kad smul­kūs ūkiai to­kiais da­ly­kais ne­už­si­i­ma. Di­džiau­si są­ži­nin­gai dir­ban­čių bi­ti­nin­kų kon­ku­ren­tai yra tie, ku­rie ne­le­ga­liai me­dų įsi­ve­ža. Jie ge­rai ne­ži­no, net kaip bi­tė at­ro­do, ta­čiau pui­kiai iš­ma­no, kaip ga­li­ma grei­tai pi­ni­gų gau­ti“, – sa­ko E.Pet­raus­kas.

A.Šerkš­no nuo­mo­ne, pen­ki eu­rai už ki­log­ra­mą me­daus nė­ra di­de­li pi­ni­gai, nes rei­kia bi­tes ve­žio­ti į žy­din­čių au­ga­lų lau­kus, jas gy­dy­ti nuo li­gų, avi­lius pri­žiū­rė­ti.

Me­dų par­duo­dant ur­mu, su­pir­kė­jai mo­ka tik po pus­tre­čio eu­ro ir net ma­žiau. „Gau­nant to­kią kai­ną net są­nau­dos ne­at­si­per­ka, ne­skai­tant sa­vo dar­bo“, – ti­ki­na E.Pet­raus­kas.

Kaip ir vi­suo­se ver­sluo­se, bi­ti­nin­kys­tė­je sėk­min­giau­siai se­ka­si tu­rin­tiems pa­tir­tį ir tai­kan­tiems nau­jo­ves. Vy­res­ni bi­ti­nin­kai, tu­rin­tys sa­vų klien­tų, per se­zo­ną iš­si­par­duo­da me­dų. „Sun­kiau jau­niems, nes rei­kia ne tik su­ras­ti klien­tų, bet ir įgy­ti jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Ta­čiau tai tik lai­ko klau­si­mas“, – ne­abe­jo­ja A.Šerkš­nas.

Šie­met Aly­taus ra­jo­no bi­ti­nin­kai iš rap­sų lau­kų vie­nos bi­čių šei­mos su­neš­to me­daus vi­du­ti­niš­kai iš­su­ko apie šim­tą ki­log­ra­mų, o bi­čių šei­mos, ku­rių avi­liai sto­vė­jo pa­miš­kė­je, prie lau­ko avie­ty­nų, su­ne­šė po 20–40 ki­log­ra­mų. „Kie­kis nu­sa­ko ko­ky­bę“, – sa­ko E.Pet­raus­kas.

Kei­čia­si įpro­čiai

Vi­sa­me pa­sau­ly­je ma­žė­jan­tis me­daus su­var­to­ji­mas ro­do ir pa­ki­tu­sius val­gy­to­jų įpro­čius. Me­dus, pa­ly­gin­ti su cuk­ru­mi, yra bran­gus pro­duk­tas, to­dėl ne kiek­vie­nas ga­li sau leis­ti jo nu­si­pirk­ti ar­ba nu­si­pirk­ti no­ri­mą kie­kį.

„Dau­gė­ja aler­giš­kų žmo­nių, ku­rie ne­ga­li var­to­ti me­daus. Ki­ti mai­ti­na­si vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se, grei­to­jo mais­to res­to­ra­nuo­se, me­dus ant jų sta­lo re­tai at­si­du­ria. Ta­čiau pa­si­tai­ko šei­mų, ku­rios ne­var­to­ja cuk­raus, net uo­gie­nes žie­mai ruo­šia su me­du­mi“, – apie pa­ki­tu­sius mai­ti­ni­mo­si įpro­čius kal­bė­jo A.Šerkš­nas.

Per ke­lis bi­ti­nin­ka­vi­mo de­šimt­me­čius E.Pet­raus­kas įsi­ti­ki­no, kad iš bi­čių pro­duk­tų Lie­tu­vo­je po­pu­lia­riau­sias me­dus. Bi­čių pi­kio, duo­ne­lės, pie­ne­lio, žie­da­dul­kių su­var­to­ja­ma ne­daug.

Bi­ti­nin­ko nuo­mo­ne, trūks­ta var­to­ji­mo kul­tū­ros, trūks­ta iš­pru­si­mo, su­pra­ti­mo, kad la­bai ver­tin­gi, tu­ri daug vais­ti­nių sa­vy­bių vi­si bi­čių pro­duk­tai.

„Nors me­du­mi bi­ti­nin­kai pre­kiau­ja iš­ti­sus me­tus, dau­giau­sia jo nu­per­ka­ma švie­žio. Pa­si­bai­gus med­su­kiui, pre­ky­ba pra­de­da lė­tė­ti“, – sa­ko E.Pet­raus­kas.

Iš pa­žįs­ta­mo bi­ti­nin­ko

Ne­re­tai bi­ti­nin­kai su­lau­kia klau­si­mo, ku­rios rū­šies me­dus ge­riau­sias. „Vi­sas me­dus ge­ras, o ko­kį rink­tis – pir­kė­jo sko­nio rei­ka­las. Man pa­va­sa­ri­nis me­dus iš­skir­ti­nis, nes jis su­ren­ka­mas iš at­bun­dan­čios gam­tos žie­dų, ki­ti mėgs­ta rap­sų, jis ypač pa­klau­sus kon­di­te­ri­jos pra­mo­nė­je, dar ki­tiems pa­tin­ka lie­pų. La­bai ver­tin­gas gri­kių me­dus. Vie­niems jis ne­pa­kar­to­ja­mas, ki­tiems ne­pa­tin­ka dėl spe­ci­fi­nio, ašt­ro­ko kva­po“, – apie me­dų pa­sa­ko­ja E.Pet­raus­kas.

Ke­tu­rias­de­šimt me­tų bi­ti­nin­kau­jan­tis E.Pet­raus­kas me­dų pa­ta­ria pirk­ti iš bi­ti­nin­ko na­mų, kad pa­ma­ty­tum jo bi­ty­ną, lau­kus, ku­riuo­se sto­vi avi­liai. Ta­da, kai su­si­pa­žįs­ti su bi­ti­nin­ku, juo pa­si­ti­ki, ga­li iš jo pirk­ti ir tur­gu­je, me­daus ko­ky­bė ne­nu­vils.