Ši medžiaga veikia fermentą, kurį turi tik chlorofilą turintys organizmai. Glifosato savybės – efektyvumas, netoksiškumas ir kitos pageidaujamos savybės – lėmė jo naudojimo intensyvumą, rašoma pranešime.
Šiandien apie „rundapų reikalą“ savo nuomonę išsakė visi – nuo tik tekstų atraštes skaitančių Facebook ekspertų iki glifosato „skandalu“ populiarumo siekiančių politikų. Mūsų amžius jau dažnai yra vadinamas netikrų naujienų ar alternatyvių tiesų amžiumi, todėl ši masiškai tiražuojama iškraipyta tiesa apie „rundapus“ vis labiau plinta ir audrina visuomenę. Apie mokslo ir žinių svarbą netikrų naujienų fone kalbėjo net buvęs JAV prezidentas Barakas Obama savo atsisveikinimo kalboje, todėl drįstame kalbėti apie glifosato „skandalą“ mokslu įrodytomis tiesomis.
Primename, kad augalų apsaugos produktų teikimas į Europos Sąjungos (ir Lietuvos) rinką yra griežtai reglamentuojamas ir taikomos visos priemonės, siekiant išvengti galimo nepageidaujamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Veikliosios medžiagos yra patvirtinamos ES lygmeniu, augalų apsaugos produktus registruoja / autorizuoja kiekvienos ES valstybės narės nacionalinės institucijos.
Vokietijos kompetentingos institucijos ekspertai paskelbė išsamų glifosato, kaip veikliosios medžiagos, duomenų įvertinimą ir remdamiesi gautais rezultatais pasiūlė glifosato registraciją atnaujinti 15-ai metų, tačiau šios veikliosios medžiagos registracija buvo pratęsta tik 5-riems metams.
Visi tyrimų duomenys (apie 90 000 puslapių duomenų, 3 300 glifosato saugumą patvirtinančių studijų), Vokietijos, kaip atskaitos rengėjos, ekspertų vertinimas, Europos maisto saugos tarnybos, Europos cheminių medžiagų agentūros ir kitų pasaulio agentūrų vertinimai priešpastatomi Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC – angl.) išvadoms apie galimai kancerogeninį glifosato poveikį.
Europos maisto saugos agentūra paskelbė, kad glifosatas nėra kancerogenas ir 2016 m. sausio 28 d. Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto produktų ir pašarų nuolatiniam komitetui glifosato peržiūros ataskaitos projektą. Taip, kaip IARC suklasifikavo glifosatą (galimai kancerogenas, probable carcinogen), taip tas pats IARC klasifikuoja dar apie 70 junginių ir kitų faktorių, pvz., raudona mėsa, karšti gėrimai, karštuose riebaluose kepti maisto produktai. Kodėl Lietuvoje nėra ”bulvyčių fri skandalo“, „raudonos mėsos skandalo“ ar „karštos arbatos skandalo“ ? Todėl, kad tai „apie mane“– mums patiems reikia keisti gyvenimo įpročius, o „glifosato skandalas“ apie juos – ūkininkus.
Viskas šiame pasaulyje yra susiję – rinka globali. Galima tiražuojant baimę keliančias netikras naujienas sužlugdyti savus ūkininkus ir visus maisto produktus importuoti iš tų rinkų, kuriuose reikalavimai, ir tuo pačiu gamybos kaštai, mažesni. Bet kas iš to laimi? Vietiniai ūkininkai netenka darbo, importuojami produktai vargu ar bus geresnės kokybės ir pigesni, perveždami prekes deginsime kurą ir madingai kalbant – labiau prisidėsime prie klimato kaitos didindami anglies dvideginio emisijas. Vis tenka nustebti, kai pamatome prekybos centruose medų iš Naujosios Zelandijos ir česnakus iš Kinijos. Nejaugi tokia ateitis laukia visų žemės ūkio produktų?
Glifosato toksiškumo burbulas pučiamas specialiai. Mūsų buityje yra produktų, kurie toksiškesni nei glifosatas, pvz., tai kava, vanilė, įprastas skausmą malšinančių vaistų kompenentas paracetomolis ir pan.
Dar 2018 m. Europos augalų apsaugos asociacijos nariai paskelbė laisvanorišką skaidrumo iniciatyvą ir visi norintys, save indentifikavę, gali susipažinti su tyrimų duomenimis. Spėkite, kiek iš daugiau kaip pusės milijardo Europos Sąjungos gyventojų panoro susipažinti su tais duomenimis? Mažiau nei 20. Glifosato „ekspertams“ įdomu tik antraštės internetiniuose portaluose – tyrimai neįdomu.
Dar plačiau glifosato „ ekspertai“ išnaudoja JAV teismo procesą (sprendimas dar nepiimtas, nagrinėjama apeliacija) ir Austrijos Parlamento pasisakymą uždrausti glifosatą. Spėkime, dar kartą kiek glifosato „ ekspertų“ skaitė JAV besitęsiančios bylos dokumentus? O kiek „ekspertų“ žino, kad sprendimai dėl tam tikrų augalų apsaugos produktų registravimo priimami pagal nustatytą tvarką ir Austrijos Parlamento sprendimas arba yra prieštaraujantis kitiems teisės aktams, arba yra tiesiog nieko nelemianti nuomonė.
Pabrėžiame, kad glifosato naudojimas nepamainomas tausiojoje žemdirbystės praktikoje. Nesant glifosato, būtų prarasta svarbi daugiamečių piktžolių kontrolės priemonė. Be to, neariant žemės ir sėjant į ražienas laimi ir ūkininkai, ir gamta – sumažėja dirvos erozija ir mažiau į aplinką patenka šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio. Be glifosato tai būtų sunkiai įgyvendinama, nes šiandien jam alternatyvos nėra. Šiuolaikinės augalų auginimo technologijos glaudžiai susijusios su chemine augalų apsauga. Glifosatas yra nepamainomas ruošiant dirvą sėjai, mažinant dirvožemio eroziją ir CO2 emisijas. Nekovojant su pasėlių piktžolėmis, šios brandina sėklas ir kuria „ piktžolių sėklų banką“. Be to, kiekvienas suvaržymas legalioje rinkoje, skatina nelegalią prekybą augalų apsaugos produktais.
Šiandien nėra mokslinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima uždrausti glifosato naudojimą. Sprendimai turėtų būti grindžiami moksliniais duomenimis ir priimami pagal nustatytą sprendimų priėmimo tvarką. Pozicija „ne kancerogenas, bet uždrauskime“ labai primena Viduramžius.
Augalų apsaugos produktai yra kaip vaistai, t.y. augalų vaistai. Jie naudojami esant reikalui ir pagal naudojimo rekomendacijas. Nieko nestebina, kad ta pati pilietiškai aktyvi visuomenės dalis pasisako visais klausimais – nuo baltiškojo tikėjimo įteisinimo iki medžių kirtimo, nuo upių užtvankų ardymo ar neardymo iki vilkų medžiojimo ar nemedžiojimo, nuo dirvožemio erozijos iki glifosato , o tikrieji savo sričių ekspertai tyliai kikena į delną nuo tokių „ekspertiškų“ komentarų – ai, beviltiška jiems kažką sakyti. Mes norime būti išimtimi šioje netikrų naujienų tiražavimo istorijoje – jei turite abejonių ar klausimų dėl glifosato, kreipkitės, atsakysime remiantis ne portalų antraščių šūkiais, bet remiantis duomenimis ir tyrimais.
