Kita – iškelta idėja naikinti akcizo lengvatas žymėtam dyzelinui.

Siūlo drausti ir naikinti

Tą jau padarė kelios šalys – Austrija, sprendimą priėmusi netikėtai, ne tokių drąstiškų draudimų nusprendė laikytis Prancūzija, Vokietija.

Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungos (ES) bendrijoje nebebus naudojamas nuo 2023 – ųjų pradžios. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.

Kitas žemdirbiams nerimą keliantis Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas mažinti arba naikinti lengvatą dyzeliniam kurui. Šį planą kritiškai įvertino ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas

„Matome labai daug komentuotojų ir ekspertų, kurie kalba nematydami bendro vaizdo. Nėra taip lengva naikinti lengvatas bukai nežiūrint į tai, kas yra aplinkui. Lietuvoje lengvata gali mažėti ir taip ją artintume prie kitų valstybių. Praktiškai visoje ES taikomi lengvatiniai akcizai ūkininkams. Pas mus lengvatinis akcizas panašus kaip Latvijoje, bet dvigubai mažesnis nei Estijoje. Lenkijoje mažesnis nei pas mus. Negalime tiesiog suvienodinti standartinio ir lengvatinio akcizų žemės ūkiui taikomam dyzelinui. Natūralu, kad tada išgąsdinsime ūkininkus ir nebūsime konkurencingi su aplinkinėmis šalimis," – dėlioja T. Povilauskas.

Prieš lengvatos naikinimą pasisakė ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Dyzelinas
Foto: Organizacijos archyvas

Nuomonės skiriasi

Tačiau organizacijų, atstovaujančių smulkius ir vidutinius (Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir stambiuosius ūkius (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija) vadovų nuomonės kaip reikia elgtis kardinaliai priešingos.

„Glifosatą reikia drausti. Mes suprantame, kad nuodijame patys save ir kitus, tačiau vis tiek dar mėginame tempti ir stengiamės dar vienus kitus metus naudoti. Geriau uždraudžiam ir pradedam naudoti kitas priemones, kurios nėra kenksmingos. Dabar mes tiesiog gaištame laiką ir nustebsime, kad jau nebegalime naudoti to, ką įpratę“, – sako Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir siūlo tiesiog nustatyti griežtą terminą, nuo kada šios augalų apsaugos priemonės nebegalima naudoti ir skirti lėšų tam pasiruošti.

A. Svitojus įsitikinęs, kad žemės ūkio produkcijos gamyba atsisakius glifosatų nebrangs.

Priešingos nuomonės jo kolega Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidentas Petras Puskunigis.

„Jei uždraus glifosatus bus bėda. Visuomenė nori sveikesnio maisto, be įvairių priedų. To negalime užginčyti, nors reikėtų draudimus grįsti moksliniais tyrimais ir duoti pakaitalus. Pavyzdžiui, Austrija staiga uždraudė glifosatus. Jie galbūt gali išgyventi, tačiau Lietuvoje ūkių padėtis visai kita“, – dėsto P. Puskunigis ir akcentuoja du dalykus. Pirma tai, kad dėl draudimų teks atsisakyti dalies kultūrų. Kitas aspektas – iš karto atsiras milžiniška šešėlinė augalų apsaugos rinka ir laimės tie, kurie nesilaiko taisyklių.

Bendrovių asociacijos vadovas sako, kad glifosatai skyla labai greitai ir maisto produktuose neaptinkami. Jų naudojimas kontroliuojamas atsakingų tarnybų ir jeigu jos dirbtų efektyviau, tai nebūtų tokių dalykų, kaip kviečių purškimas prieš javapjūtę tam, kad jų nereikėtų džiovinti.

Arūnas Svitojus

Kas mokės

Skiriasi ir vertinimas, kokios bus pasekmės priėmus šiuos draudimus.

„Prancūzijoje, kai buvo uždraustos šios priemonės niekas nepabrango, o pas mus turėtų brangti. Mums gal tiesiog reikia investuoti į žinias ir naujas technologijas. Mes taupysime sveikatos apsaugos srityje, nes mažės vėžinių susirgimų. Taip, tai pigi priemonė, tačiau yra ir visuomenės interesas“, – dėsto ŽŪR pirmininkas ir sako, kad Prancūzijoje ar Vokietijoje streikuotų ir piktintųsi, kad jiems neleidžia naudoti „Raundapo“. Atvirkščiai, siekia patys teikti kuo daugiau naudos visuomenei. Tai stambaus ūkio problema. Iš kitos pusės, pasak ŽŪR pirmininko tai ir mūsų neveiksnaus mokslo, kuris negali pasiūlyti kuo pakeisti šias priemones, bėda.

„Mano šeimos ūkis puikiai gyvuoja, nors ir nenaudoju šių priemonių. Tačiau dideliam ūkiui taip nepavyks. Tas pats ir kalbant apie lengvatas dyzelinui. Kai kurių didžiųjų ūkių, kurių dydis siekia 1000 ir daugiau hektarų, lengvatos siekia 50 tūkst. eurų per metus. Panaikinimas jiems būtų smūgis. Maži ir vidutiniai ūkiai netgi palaiko šių lengvatų naikinimą, nes jiems tai nebus reikšminga“, – dėlioja A. Svitojus ir pabrėžia, kad ūkis, kuris viršija 500 ha jau nėra šeimos ūkis, juos valdo verslininkai ir investuotojai.

Petras Puskunigis

Bendrovių atstovai ne tokiai optimistiški ir sako, kad pradėjus taikyti įvairius draudimus, pasekmės gali būti neprognozuojamos.

„Ūkininkų pajamos krenta nebe pirmus metus iš eilės. Labai greitai galima žmones priversti trauktis iš šio sektoriaus. Jei panaikins lengvatas dyzelinui, uždraus glifosatus, tai baigsis ir žemės ūkis. Mes jau šiandien nebegalime konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais vien dėl mažesnių išmokų. Sakyčiau, kad valdžia turi aiškiai nustatyti prioritetus, pavyzdžiui, kad gyvename iš turizmo, o ne iš žemės ūkio ir visi tam ruošis. Kaime ir taip jau nieko neliko. Mokyklos masiškai uždaromos, nes nėra vaikų“, – dėlioja P. Puskunigis.