Tačiau geroji žinia verslui – obuolių kainos kiek pakilę ir pramoniniams sodams, kurie prarado daugumą derliaus, tai leis bent jau išgyventi. Be to, prastas derlius Lenkijoje ir obuolius bus galima parduoti lengviau nei ankstesniais metais, kai tekdavo konkuruoti su kaimynais.
Derliaus nėra
„Drąsiai galiu sakyti, kad tragiški metai. Pernai žmonės dar ne taip stipriai nukentėjo, tikrai nebuvo n kartų nuostoliai. Grubiai skaičiuojant, mes vietoje 6 tonų skiname 1 toną, tragiška“, – DELFI pasakojo Aloyzas Grygalis, UAB „Naradava“ direktorius.
Ūkininkas tikina, kad apie tokį prastą derlių galima buvo numanyti jau pavasarį. Gegužės mėnesį pačiu netinkamiausiu metu buvusios šalnos sugadino nuotaikas obuolių augintojams.
„Nuotaikos nuo pavasario jau nekokios, nes žinojome, kad bus mažas derlius. Nuogąstavimai pasitvirtino. Juk gegužės pirmosiomis dienomis buvo aišku, kad nušals. Nebuvo geros žiemos, sniego mažai, nutirpo anksti, kovas ir balandis buvo šilti, žemė sausa – saulė šviečia ir pokšt, šalnos. Klimatas tikrai šiltėja, bet permainingas su „išpuoliais“. Užteko dviejų naktų ir jos padarė savo, paskui ir nebuvo gi tų šalnų.
Pernai buvo sausra, obuolių buvo daug, bet smulkūs. Sausra buvo ir šiemet, bet nepriaugo tų žiedinių pumpurų, nušalo, žiedai silpni, tai ir rezultatas toks koks yra, blogas“, – konstatavo Pasvalio rajone esančių sodų vadovas A. Grygalis.
Kolegos žodžius patvirtina ir kitas Aukštaitijoje esančios AB „Ažuožerių sodai“ vadovas Jonas Janišius. Ūkininkas tikina, kad tokie prasti metai obuoliams buvo tik prieš 15 metų.
„Sakyčiau, 25 - 30 proc. derliaus tik turime. Tokios ir nuotaikos. Kainos gal kiek aukštesnės, išgyvensime kaip nors. Čia gamta, su tokiais plotais nepakovosi prieš ja“, – trumpai situaciją apibūdina J. Janišius.
Kaip išvengti šalčio duobių
Kiek kitokiomis nuotaikomis gyventa Molėtų rajone ūkininkaujantis Gediminas Cijūnaitis. Pasak vyro, ne visur Lietuvoje metai sodininkams tokie tragiški. Tam nemažai įtakos turi ir geografinė ūkių padėtis. Tiesa, G. Cijūnaičio ūkis yra tame pačiame Aukštaitijos regione kaip ir prieš tai minėtų ūkininkų.
„Lietuva tikrai nedidelė šalis, tačiau mes turime ir gerų vietų, kur nėra šalčio duobių. Taigi, kai kur derlius tikrai puikus, kai kur jo nėra. Mano ūkyje viskas gerai, yra ir obuolių ir kriaušių.
Mėgėjai pasirinkti negali, tačiau profesionalams norintiems veisti uogyną ar sodą, reikia rinktis tą teritoriją, kuri nepatenka į šalčio duobes. Pajūris, pavyzdžiui, yra dėkingas rajonas. Esame jūrinė šalis ir turime tikrai mažiau nuostolių nei kokia Lenkija ar Vokietija“, – tikina G. Cijūnaitis.
UAB „Naradava“ vadovas A. Grygalis įsitikinęs, kad Lietuvos geografinė padėtis nėra jau tokia palanki sodininkystės ūkiams, todėl šiemet buvusios šalnos ir pridarė ūkininkams nemalonumų ir nuostolių.
„Pakeisti mes nieko negalime, esame didesnėje rizikos zonoje, negyvename gi pietinėje Lenkijoje, Čekijoje ar Vokietijoje. Mūsų ūkis prie Latvijos sienos, šiaurės Lietuvoje, vienas kitas laipsnis turi labai didelę įtaką.
Šie metai mums yra katastrofiški, paskutinį kartą tokie buvo prieš 15 metų, tada skynėme 10 proc. Ir dabar panašiai, jau net skynimu pavadinti negalime – rankiojame obuolius. Kadangi prižiūrėjome, purškėme, šienavome, nieko nepaliksime. Dabar lietus pradėjo lyti, jei labai netrukdys, dirbsime iki spalio pradžios, tuo metu anksčiau iki lapkričio vidurio skynėme“ , – sezonus lygino A. Grygalis.
Aukštesnės supirkimo kainos nedžiugina
Ūkininkas teigia, kad nepaisant to, kad obuolių supirkimo kainos kiek aukštesnės nei praeitais metais, šiemet bendrovė obuolių perdirbimui pardavė tik 50 tonų. Desertinių veislių obuolių, skirtų kasdieniam valgymui, tyrėms bei džemams taip pat trūksta.
„Pats neturiu sau perdirbimui, reikia Antaninių obuolių ir nerandu kur nusipirkti, nes tiesiog nėra. Gal kažkur yra, bet Lietuvoje tokia situacija, Lenkijoje tas pats.
Supirkimo kainos šiek tiek paaugo. Pernai, kiek žinau, Vilkaviškyje krituolius, skirtus sulčių koncentrato gamybai, supirkinėjo po 7 centrus už kilogramą, tai šiemet siūlo po 17 centų. Desertiniai daugiau pabrango, nes ir išlaidų jiems daugiau reikia. Šiaip obuoliai nėra brangūs, lyginant su kopūstais ar bulvėmis, kainos juokingos“, – kalbėjo A. Grygalis.
Kas blogiau sodams: sausra ar lietus?
Gediminas Cijūnaitis sako, kad dėl šalnų kai kurios obuolių veislės iš tiesų yra kiek deformuotos ir pažeistos. Vėlyvosioms veislėms labiau pasisekė. Uogininkams šiemet buvo per mažai drėgmės, pavasaris šaltas, aviečių derlius vėluoja. Jei gaus šalnų, uogų derlius baigsis greitai. Kaip bebūtų, G. Cijūnaitis didesnę grėsmę sodams įvardijo ne šalnas ar sausrą, o per didelę drėgmę.
„Problema buvo prieš porą metų, kai buvo daug vandens ir lietaus. Žuvo daug uogynų, mano manymu, per daug lietaus žlugdo ūkininkus. Jei sausra, galima išgyventi, susimontuoti laistymą, atsivežti vandens. Šalnos ar šalčiai Lietuvą įprastai aplenkia. Šie metai ūkininkams dėkingi, nes Lenkijoje jaučiasi produkcijos trūkumas, todėl derlių galima parduoti lengviau“, – optimistiškai nusiteikęs G. Cijūnaitis.
