Pasak ministro, įstatymo projekte sudaroma galimybė žemdirbių iniciatyva steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba pagal žemės ūkio veiklos sektorius, kadangi kainų svyravimo bei neigiama klimato kaitos rizika ne visus sektorius paliečia vienodai ir ne visiems sektoriams daro tokį patį poveikį: „Šiuo nauju rizikos valdymo įrankiu užtikriname platesnes žemės ūkio veiklos rizikos valdymo aprėptis. Įstatymo projekto pagrindu žemdirbiams, įsteigusiems fondą, bus galimybė turėti apsaugą nuo visų rizikų santykinai mažais kaštais. Be to, žemdirbių įmokos, skirtingai negu draudimo atveju, kaupiamos fonde, tai yra neprarandamos.“, - rašoma pranešime.

Numatoma, kad fondo lėšas sudarytų žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyvių įmokos; pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius; kitos teisėtai įgytos lėšos.

Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšos galėtų būti naudojamos: išmokoms žemės ūkio rizikos valdymo fondų dalyviams mokėti; žemės ūkio rizikos valdymo fondų administravimo sąnaudoms padengti; žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų investavimui į vertybinius popierius arba terminuotus indėlius; žemės ūkio rizikos valdymo fondų audito išlaidoms padengti.

Projektui po pateikimo pritarė 86 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 14. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 10 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)