Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS sakė, kad pabrangus kurui lietuvių ūkininkams taptų dar sunkiau konkuruoti su žemdirbiais iš kitų Europos šalių.

„Visoje Europoje naudojami sumažinti akcizai žemdirbiams, tai mes iššoktume iš Europos konteksto ir liktume nelygiose konkurencinėse sąlygose“, – trečiadienį sakė A. Svitojus.

„Sąnaudos didėja. Ypatingai dabar, kai treji metai buvo ypatingi – šlapi, sausra, sausra. Gyvulininkams pasiruošti šieno reikia daugiau sąnaudų: reikia daugiau kuro nupjauti, susigrėbti“, – BNS kalbėjo jis.

Pasak jo, brangstant dyzelinui kiltų maisto produktų kainos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė esąs pasipiktinęs, kad prezidentas per rinkimų kampaniją neužsiminė apie lengvatų ūkininkams naikinimą.

„Rinkimų kampanijoje nebuvo užuominos, gal mes būtume kitaip balsavę“, – BNS sakė jis.

Jis svarstė, kad kompensuodami padidėjusias kuro išlaidas, ūkininkai gali atsisakyti samdomų darbuotojų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS atsisakė komentuoti situaciją ir teigė, kad Seime svarstant šį klausimą nusišalins.

„Toje temoje aš nešneku. Esu ūkininkas, todėl neturiu teisės šnekėti apie tai“, – sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis yra pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, bet valdymo teises yra perleidęs.

Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazys Starkevičius sako, kad G. Nausėda neįsiklausė į ūkininkų poziciją.

„Akmenį rišam po kaklu ir skandinam. Prezidentas turėjo daugiau pasitarti, o ne pjauti šaką, ant kurios sėdime ten, kur lengviausia. Neatsižvelgia į realybę, o juk gyvulių ir grūdų derlingumas mažėja, pernai BVP, sukuriamas žemės ūkyje, krito“, – BNS teigė K. Starkevičius.

Parlamentaras siūlė vietoje akcizo didinimo atidžiau prižiūrėti, ar lengvata nėra piktnaudžiaujama, ar ja nesinaudoja realiai neūkininkaujantys žmonės.

Prezidentūra teigia, kad pigesnio dyzelino lengvata dabar biudžetui kainuoja 83 mln. eurų kasmet, ir siūlo šią sumą sumažinti perpus.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta BNS trečiadienį sakė, kad toks sprendimas leistų surinkti papildomų pajamų, kurias būtų galima išleisti socialinei apsaugai, be to, prisidėtų prie aplinkosaugos tikslų.

„Dalies lengvatos panaikinimas būtų logiškas. Tai yra ir biudžeto pajamų klausimas, ir aplinkosaugos klausimas, tai skatintų galvoti apie efektyvesnį transporto įdarbinimą“, – sakė patarėjas.

„Tai yra netiesioginis mokestis, o netiesioginiai mokesčiai yra žymiai mažiau žalingi ekonomikos augimui. Kalbant apie ūkininkus, tai yra viena iš kaštų dedamųjų. Naftos kainos kinta, taigi pokyčiai vyksta ir nepriklausomai nuo akcizų. Akcizų didėjimas yra nuolatinis procesas, todėl sakome, kad jis gali būti paspartintas“, – kalbėjo S. Krėpšta.