Bent vienas iš mokestinių siūlymų liestų ir ūkininkus, kuriems didėtų akcizas žymėtam dyzelinui. Tam choru prieštarauja net konkuruojančios žemdirbių organizacijos.
„Mes turime daug lengvatų, taip pat ir žemės ūkio srityje. Vis dar turime didžiulę lengvatą žymėtam dyzelinui. Galima taikyti mažesnę ir gauti papildomai pajamų“, – DELFI dienoje sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
"Tai visiškai neapgalvotas siūlymas. Tokie šūkiai pradedami skelbti todėl, kad Prezidento komandoje nėra žemės ūkio specialistų. Nors su daugeliu verslo sričių susitikimai buvo, su ūkininkais ne.
Turbūt jo niekas neinformuoja apie tai, kas čia vyksta. Pavyzdžiui, kodėl nekalbame, kad mes turime kovoti dėl vienodų tiesioginių, už kurias ne vieną litrą dyzelino galėtume nusipirkti", – aiškina Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas ir stebisi, kodėl Prezidentas šios programos ir šių pasiūlymų neskelbė per rinkiminę kampaniją. Tada būtų bent jau sąžininga. Žmonės būtų žinoję už kokius pokyčius balsuoja.
Jis tikina, kad jau septintus metus iš eilės žemės ūkio produktų kainos krenta ir šiandien jos 40 proc. mažesnės nei tada, o sąnaudos padidėjo gana ženkliai.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, sako, kad švaistytis tokiais pareiškimais negalima.
„Daug kas konkuruoja siūlydami kažką drausti ar naikinti. Ūkininkams šiemet labai sudėtingi metai dėl sausros. Pavyzdžiui, šieno gamybai įdėti dvigubai daugiau darbo nei anksčiau ir žymėto dyzelino normos net padidintos. Be to, jei kuras brangs mes tapsime nekonkurencingais. Jau dabar Lenkija ir Latvija mažina akcizą maisto produktams. Mes dėl to prarandame milijardą eurų. Jei ūkininkams pabrangs degalai, už tai tiesiog sumokės vartotojai. Reikia ieškoti kitų ekonominių valstybės modelių, o ne paprasčiausiai padidinti mokesčius“, – aiškina A. Svitojus.
Jis sako, kad žemės ūkyje padidinus akcizus dėl to subyrėtų visa ekonominė grandinė ir būtų tiesiog šio sektoriaus stabdymas, nes šį paramos modelį naudoja dauguma ES valstybių, su jomis mums reikia konkuruoti, o prieš imantis kardinalių pakeitimų reikia bent jau paskaičiuoti, kiek tai pakeis žemės ūkį ir kaip atsilieps vartotojams.
"Pradžioje Prezidentas nors išklausytų mūsų, pasikviestų į Prezidentūrą, padiskutuotume. Pasaulyje gyventojų daugėja, dirbamos žemės mažėja. Jei mūsų žemės ūkį sugriaus, jį atstatyti bus labai sunku. Jau dabar jaunimas nenori perimti tėvų sukurtų ūkių", – dėlioja J. Talmantas.
Finansų ministerijos puslapyje skelbiama, kad šiuo metu energiniams produktams (už 1000 litrų produkto) Lietuvoje taikomi tokie akcizų tarifai: 347 eurai gazoliams (dyzeliniams degalams), o gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje – 56 eurai.
VMI skelbė, kad 2018–2019 metais šalyje žymėtus degalus įsigijo apie 139 tūkst. vartotojų (t. y. ūkį įregistravę ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ir kt.). Jie įsigijo 268 mln. litrus žymėto dyzelino. Naujiems 2019–2020 ūkiniams metams VMI parengė per 126 tūkst. leidimų. Skirtas lengvatinių degalų kiekis – 293 mln. litrų.
