Šioje mėsmalėje atsidūrė virš 20 žmonių, kurie jau dirba veidrodinėje ministerijoje Kaune ir kurių likimas bei karjeros perspektyvos neaiškios.
Vien penktadienį šia tema buvo dvi viena kitai prieštaraujančios žinios. SBA grupės įmonė „BEI Capital“ atsiėmė paraišką iš Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso dėl patalpų nuomos Kaune. Tai reiškia, kad sutartis dėl patalpų nuomos, kuri turėjo būti pasirašyta rugsėjo pradžioje, nebus pasirašyta. Bendrovė tokį poelgį įvardino vis didėjančiu neapibrėžtumu ir nežinia dėl šio projekto ateities.
Kita žinia – premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad ministerija Kaune bus ir patalpų nuomos konkurso laimėtojo pasitraukimas tam netaps kliūtimi.
Naujojo Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio sudaryta darbo grupė analizuoja visus kraustymosi į Kauną pliusus ir minusus, o jos sprendimai turėtų ir nulemti, koks bus ministerijos likimas.
Nuo balandžio Kaune jau įkurta dalis Žemės ūkio ministerijos. Joje dirba 22 tarnautojai, kurių daugumos gyvenamoji vieta yra būtent antrame pagal dydį Lietuvos mieste.
Kaip gi vyksta darbas ŽŪM Kaune? Ar darbuotojai jaučia nerimą dėl savo ateities? Ar tas 100 km yra reikšmingi nacionalinio svarbumo institucijos bei asmeniniame kiekvieno darbuotojo gyvenime?
Kaunas Vilniaus nedubliuoja
Žemės ūkio ministerijos vyresnioji patarėja kuruojanti veiklą Kaune Ernesta Buckienė DELFI pasakojo, kad per 5 Kaune esančios ministerijos gyvavimo mėnesius atstumas darbuotojų funkcijų nesutrikdė. Šiuo metu Kanto gatvėje esančiose patalpose įsikūrė 12 ministerijos skyriaus atstovų. Kaune dirba tiek turinio ekspertai, tiek administracinio pobūdžio darbuotojai.
„Verta paminėti, kad visos Kaune esančios pareigybės nedubliuoja ministerijos funkcijų, t. y. priimti nauji darbuotojai į atsilaisvinusias pareigybes. Turime 22 žmones, yra pasibaigę konkursai, po kurių turėtų prisijungti dar 3 specialistai. Kiti konkursai kol kas yra sustabdyti. Tikėtina, kad kolektyvas dar plėsis priklausomai nuo to, ar tai bus atskiras struktūrinis padalinys ar atskiri skyriai ir kokios funkcijos bus vykdomos Kaune“, – sakė E. Buckienė.
Moteris tikino, kad Kauno darbuotojai girdi visus pasisakymus viešojoje erdvėje, tačiau kol nėra priimtų oficialių sprendimų dėl ministerijos likimo, kolektyvas stengiasi nereaguoti ir koncentruojasi ties savo užduotimis.
„Neaiškumo yra, girdime ministro pozicija, kad nenorima visos ministerijos perkelti. Vizija, kad dalis ministerijos bus Kaune, yra, bet kol kas koncepcija neaiški. Daugeliui mūsų darbuotojų galimybė dirbti Kaune buvo svarbus elementas“, - kalbėjo E. Buckienė.
Atstumas turi įtakos darbuotojų gyvenimo kokybei
Daugelis Kauno ministerijoje dirbančių specialistų patvirtino, kad būtent darbas Kaune buvo prioritetas renkantis profesinio kelio kryptį. Vienas iš tokių – teisininkas Darius Vilimas, Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus patarėjas.
D. Vilimas kaunietis, prieš pradedamas dirbti ministerijoje Kaune, 12 metų važinėjo į Vilnių, kur dirbo įvairiose valstybinėse institucijose. Vyras stengiasi atskirti darbuotojo ir asmeninio gyvenimo poreikius, tačiau daugiau nei dešimtmetį ilgų kelionių į darbą patirtis signalizuoja, kad atstumas ir sugaištas laikas kelyje turi nemažą reikšmę kiekvieno darbuotojo gyvenimo kokybei.
„Mano draugai juokdavosi, sakydavo, kad mes turime 24 valandas per parą, o tu 21. Realiai tas tris valandas paskandini. Gal ir gali kažką dirbti pakeliui į darbą, bet tai nebus pilnavertė veikla“, – savo patirtimi dalinosi D. Vilimas.
Vyras pažymėjo, kad sprendimas po daugelio metų dirbti tame pačiame mieste kur ir gyvena ženkliai pagerino asmeninio gyvenimo kokybę.
„Šeima labai džiaugiasi, kad esu šalia. Pačiam daug patogiau, galiu ir vaikus į mokyklą užvežti ar, jei suserga – polikliniką, gyvenimas tapo šviesesnis, miego trukmė pailgėjo visa valanda. Vakarais galiu šeimai duoklę atiduoti, kuri keliolika metų to dėmesio negavo“, – šypsosi D. Vilimas.
Svarbiausia – kokybiškai ir laiku padarytas darbas
Teisininkas yra patenkintas ir profesine veikla Kaune. Ministerija miesto centre normaliose patalpose, darbo sąlygos ir priemonės užtikrintos. Specialistas tikina, kad šiais laikais darbo santykiuose ta atstumo riba vis labiau išnyksta.
„Jaučiamės reikalingi, motyvuoti. Turime skyriuje tris žmones, dirbančius Kaune, mūsų funkcijos visiškai savarankiškos, nedubliuojančios Vilniaus teisininkų, turime savo užduotis, savo bylas.
Kuo toliau, tuo mažėja popierizmo. Nėra skirtumo, kur tu rengsi atsiliepimą teismui, ar parke ant suoliuko, ar nuotoliniu būdu. Daug kas naudojasi nuotoliniu būdu, komunikuojama elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nematome jokio streso, kad dirbame čia, Kaune.
Darbdaviui svarbiausia, kad darbas būtų padarytas kokybiškai, tinkamai ir laiku – tai reikalaujama iš darbuotojų. Tuo pačiu darbdavys turi aprūpinti reikiamomis priemonėmis ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Šiuo atveju darbo vietos įkurtos, o mes atliekame savo funkcijas“ , - darbą Kaune apibūdina D. Vilimas.
Paklaustas apie ministerijos perkėlimo galvosūkį, D. Vilimas nusišypso, vyrui dabar svarbiausia atlikti jam pateiktas užduotis, o kai bus konkretūs sprendimai, tada ir svarstys dėl savo ateities.
„Politika yra kaip būrimas iš kavos tirščių. Mes nežinome visų aplinkybių, prognozuoti nieko negalime. Iš tikro, užsiauginau storą tarnautojo odą, esu išgyvenęs ne vieną pokytį, todėl tų permainų ir nebijau. Reorganizacijos yra natūralus ir įprastas procesas valstybės valdyme. Šiuo atveju, tos kalbos apie ministerijos kėlimą ar nekėlimą man atlikti savo funkcijų netrukdo“, – svarstė D. Vilimas.
Kelionėse tobulina užsienio kalbą
Kita Kauno ministerijoje dirbanti specialistė Andrė Zenevičienė. Programinio valdymo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė jau dabar kasdien važinėja į darbą 86 km iš Alytaus rajono. Jei darbas būtų Vilniuje, moteriai tektų važiuoti 130 km.
Dzūkijoje gyvena jos šeima, vaikai eina į mokyklą Alytuje, todėl A. Zenevičienė tikina, kad kraustytis gyventi ji nenorinti nei į Kauną, nei į Vilnių. Tačiau profesinių ambicijų alytiškė turi, todėl pasiryžo gaišti laiką kelionėse.
„Į Vilnių važinėti gal ir nelabai norėčiau. Kaune ministerijoje įsidarbinau, nes ji yra arčiau namų, yra galimybė kilti karjeros laiptais. Prieš tai dirbau Alytaus miesto savivaldybės administracijoje. Noriu gyventi savo mieste ir dirbti netoli namų aukštesnio lygio institucijoje nei savivaldybė. Kol kas tas važinėjimas netrikdo, važiuodama mokausi anglų kalbą, noriu, kad laikas nenueitų veltui“, – sako A. Zenevičienė.
Moteris tikina, kad apie neaiškumą dėl ateities stengiasi negalvoti, koks bebūtų valdžios sprendimas dėl ministerijos perkėlimo, galimybių dirbti visada bus.
„Kalbos yra kalbos, kol kažkokių sprendimų nėra, stengiuosi per daug nereaguoti. Kada bus sprendimai, tada ir spręsiu. Jei ministerijos Kaune nebus, galvosiu. Jei būtų sudarytos tinkamos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, tai galėčiau važiuoti ir Vilnių, tiesiog Kaunas man arčiau, tačiau kol nėra sprendimų, nematau reikalo nervintis“, - optimizmo nepraranda A. Zenevičienė.
Erzina menkinantys epitetai
Dar vienas kaunietis, nusprendęs savo ateitį susieti su žemės ūkio ministerija – Robertas Pikšrys. Baigęs Lietuvos žemės ūkio universitetą, vyras 10 metų dirbo nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Specialisto prioritetas, kaip ir visų, dirbti ir gyventi Kaune kartu su savo šeima. R. Pikšrys taip pat jaučiasi patenkintas darbo sąlygomis.
Tiesa, vyras kiek suirzta paklaustas apie neaiškią galutinės ministerijos vietos situaciją. Labiausiai vyrą piktina pasisakymai spaudoje, kuriose Kauno ŽŪM yra nuvertinama, o kartais ir žeminama.
„Noriu pabrėžti, spaudoje skaičiau visokių epitetų apie tai, kad ministerija Kaune yra šešėlinė ar veidrodinė, ar, kaip profsąjungos pavadinta, kreivų veidrodžių. Mes esame tokia patys, kaip Gedimino 19, taip Kanto 13. Nematau didelio skirtumo, atėjau dirbti, siekti karjeros. Vyksta kažkoks dirbtinis supriešinimas.
Į Vilnių nenori
Jei reikėtų keltis dirbti į Vilnių, aš apie tai pasvarstyčiau. Esu Kaune gimęs, čia augęs, čia noriu ir dirbti, toks yra prioritetas. Jei kas keisis, svarstysiu. Sprendimus priimame ne mes. Turiu šeimą, žmoną, dukrą. Esu Lietuvos patriotas, nesu griežtai nusiteikęs ar Vilnius, ar Kaunas. Ten irgi dirba žmones iš kitų miestų, važinėja traukiniu. Mano dukrai 15, liko 3 metai iki universiteto. Mes su žmona gal ir galėtume keltis, bet esu kaunietis ir noriu dirbti Kaune. Konkurso metu buvo nurodyta, kad darbas - Kaune.
Mano santykiai su skyriaus vedėja puikūs. Bendraujame per atstumą, man duotas kompiuteris ir telefonas, taip ir turi būti, tai darbo įrankiai. Aš dirbu, galėčiau vardinti darbus, kokius mes jau esame padarę. Mes nieko nedubliuojame. Profsąjunga nori parodyti, kad mes nesame jiems lygūs. Noriu pabrėžti, kad esame nei geresni, nei blogesni“, – į neseniai DELFI straipsnyje išsakytus Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profsąjungos vadovo Zigmo Metingio pasisakymus jautriai reagavo R. Pikšrys.
Pasak vyro, taip viešojoje erdvėje kuriama dirbtinė priešprieša tarp vilniečių ir kauniečių. R. Pikšrys sako, kad dialogas tarp darbuotojų Kaune ir profesinės sąjungos turėtų būti kokybiškesnis.
„Zigmas Metingis sako, kad 85 proc. vilniečių į Kauną nevažiuotų. Kur ta apklausa? Mes prašėme mums ją parodyti, kiek žmonių apklausta, kokie klausimai? Nieko nepateikta. Yra kolegų iš Kaišiadorių, iš Vievio, jie visi atskiriami: čia vilniečiai, čia kauniečiai. Tai pirma profsąjunga, kuri skirsto savo darbuotojus pagal gyvenamą vietą. Man visi yra kolegos ir aš tenoriu dirbti, galime diskutuoti ir ieškoti sprendimų“, – kategoriškai pasisakė R. Pikšrys.
Susidomėjimas darbu Kaune nemažėja
Kauniečių nuomone, plėsdamasi į regionus Žemės ūkio ministerija įgauna pranašumą prieš kitas institucijas turėdama galimybę rinktis iš platesnio rato aukštos kvalifikacijos specialistų. Nežiūrint į tai, kad ministerijos vietos likimas šiuo metu nėra aiškus, Kauno padalinio veiklą kuruojanti E. Buckienė tikina, kad norinčių dirbti laikinojoje sostinėje nemažėja.
„Kasdien sulaukiu skambučių iš susidomėjusių dirbti Kauno ministerijoje. Skaičius yra nemažas nepaisant to, kad tikėtina, kad ministerija nebus perkelta. Ministerija turi galimybę konkuruoti dėl žmogiškųjų išteklių, tuo metu kai Vilniuje viešo sektoriaus institucijos ne visada geba konkuruoti su privačiomis įmonėmis, ypač, siekdamos pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus“, – teigė E. Buckienė.
